„Kai pas mūsų tėvą į svečius ateidavo draugai, tai jis mus kviesdavo, kad sūneliai, ateikit čia. Draugams sakydavo, va, čia mano. Dar juokaudavo, kad dvi savaites prakaitavau, iš nakties į naktį. O visi stebėdavosi, nes mums buvo 12 metų, o ūgis toks, kad virš durų staktos jau buvom. Tuo metu buvom jau 1,90 m., o kai suėjo po 13 metų, ėjome pasimatuoti ūgio, jau siekė 1,92 cm“, – vienas kitą papildys broliai Lavrinovičiai.

„Tai nuo 13 metų labai lėtai augot...“ – šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ reziumuos jis vedėjas Džiugas Siaurusaitis.

Aukščiausiais pasaulio dvyniais tituluojami K. ir D. Lavrinovičiai tokie aukšti ne šiaip sau. Pasirodo, šis genas buvo perduodamas iš kartos į kartą. „Mes ne šiaip užaugom tokie, kokie mes esam. Mūsų visa giminė labai aukšta. Močiutė pasakojo, kad mūsų proprosenelis buvo 2,17 cm ūgio, tai tais laikais, kai jis atsisėsdavo ant arklio, kojomis žemę siekdavo. Visi mūsų giminėje tikrai aukšti, iki dviejų metrų ar virš dviejų. Pas mus giminėje vienintelė senelė mažiukė buvo – 1,85 metro ūgio“.

Abu Lavrinovičiai pripažįsta, kad vienas be kito nepraleidžia nė dienos. O dėl tokio artimo broliško bendravimo yra tekę išgirsti replikų ir iš mylimųjų. „Kalbame kiekvieną dieną, jei nesusitinkame, tai bent susiskambiname keletą kartų. Neseniai, buvo vienas vakaras, kai galvojau, kad su broliu šiandien nekalbėjau, o tik vėliau prisiminiau, kad ryte telefonu šnekėjomės. Jau pirmomis pažinties dienomis mūsų žmonos sakė mums, kad gal kartu ir gyvenkite“, – šypsosis D. Lavrinovičius.