Pereiti į pagrindinį turinį

Broliai Lavrinovičiai: svarbiausias įkurtuvių baldas – lova

2012-08-25 09:06
Broliai Lavrinovičiai: svarbiausias įkurtuvių baldas – lova
Broliai Lavrinovičiai: svarbiausias įkurtuvių baldas – lova / Tomo Raginos nuotr.

Broliai Lavrinovičiai laimingi. Jie vėl kartu, vėl – Lietuvoje, „Žalgiryje“. Dar įkurtuvių nuotaikomis Kaune gyvenantiems dvyniams dabar svarbiausia geras žaidimas komandoje ir patogios lovos.

Dvyniai tapo kaimynais

Jie vis dar ne išpuikę snobai, o paprasti, nuoširdūs, trykštantys humoru vyrukai. Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai tarp intensyvių treniruočių ir oficialių komandos renginių randa laiko ir pabendrauti.

„Mes su broliu tuoj ateisime, – “Kauno dienos„ žurnalistui tarė Darjušas, – eik su žmona ir vaikais.“

Darjušas iš lifto išlipo ketvirtame aukšte ir su Kšyštofu patraukė jo buto link. Mes su D.Lavrinovičiaus žmona Edita ir dviem vaikais – 6-erių Titu ir 4-erių Darjušu kylame iki aštuntojo aukšto, kur apsigyveno D.Lavrinovičiaus šeima.

Broliai Lavrinovičiai tapo kauniečiais. Jie įsikūrė Kauno centre, daugiabutyje „Bokštas“. Vienas – ketvirtame, kitas – aštuntame aukšte.

Žmona į Kauną važinės

„Labai džiaugiuosi, kad mes vėl Lietuvoje, – iškraudama pirkinius prisipažino žavi šviesiaplaukė alytiškė. – Kaunas man patinka, čia mokiausi, čia žaidė Darjušas, tad jaučiamės puikiai.“

D.Lavrinovičiaus šeima apsigyveno nuomojamame beveik 130 kv.m ploto bute. Jame – du miegamieji, svetainė, sujungta su virtuve. Pro langus atsiveria puikus vaizdas į Kauno centrą, matosi Nemunas, jo sala ir „Žalgirio“ arena.

„Titas nuo rugsėjo lankys tarptautinę mokyklą Vilniuje, tad dažniausiai atvažiuosiu savaitgaliais, – vaišindama kapučino kava aiškino Edita. – Po gyvenimo Maskvoje ir Stambule valanda kelio nuo Kauno iki Vilniaus yra niekis.“

„Stambule (kai Darjušas žaidė vietos “Fenerbahce Ulker„ – red. past.) iki sporto rūmų važiuoti tekdavo pustrečios valandos, – pasakojo moteris. – O čia, Kaune, vietoje ir centras, ir arena.“

Bute rado beveik viską

Prieš savaitę į Kauną su vaikais atvykusi E.Lavrinovičienė neslepia pakilios nuotaikos ir svajoja apie nuolatinį gyvenimą gimtojoje šalyje.

„Čia beveik viskas buvo“, – sako apžvelgdama Darjušo būstą. Iš Vilniaus jie atsivežė tik vieną lagaminą.

„Tereikėjo tik patalynės ir kai kurių buičiai reikalingų daiktų – indų, kavos virimo aparato, griliaus, – kalba E.Lavrinovičienė. – Todėl po Kauną pavaikščioti dar nebuvo laiko. Netrukus eisime su vaikais iki Tado Ivanausko zoologijos muziejaus.“

Tradicija tęsiasi

Kšyštofo žmona Tatjana, 2004 m. „Mis Rusija“, į Kauną atvyks šiandien, šeštadienį. Kol kas ji buvo atvažiavusi tik trumpam – aptvarkė butą ir išvažiavo į Italiją, kur per penkerius metus, praleistus Sienoje, liko daug Kšyštofo ir jo šeimos daiktų.

Vilniuje brolių Lavrinovičių šeimų butai – tame pačiame name. Kaune tradicija išlaikyta.

Kšyštofo sutuoktinė Tatjana su 5-erių Danieliumi ir 3-ejų Dominyku Kaune, matyt, praleis daugiau laiko nei Darjušo žmona.

Vyras su bagažu

„Ar nekyla nerimas, kad aukštaūgis Darjušas didžiąją laiko dalį liks vienišas Kaune, kai jo žmona bus už 100 kilometrų – Vilniuje?“ – klausiu Editos.

Šviesiaplaukė moteris juokiasi: „Kaune pilna puikių, laisvų jaunikaičių, kam reikia vyro su tokiu dideliu bagažu?“

O didelis bagažas – Titas ir Darjušas – jau skuba pasikrauti savo „iPod“, teiraudamiesi, ar tokį turi ir dėdė.

Svarbiausia – be barnių

Netrukus iš brolio Kšyštofo buto atskuba Darjušas. Besišypsantis, šią vasarą puikiai pailsėjęs Lietuvoje ir beveik savaitę praleidęs Italijoje, Sardinijoje.

„Brolio butas kuklesnis – 200 kvadratų, bet jis dar nespėjo susitvarkyti“, – rimtai sako D.Lavirinovičius. Ir tuoj pat paaiškina pašmaikšavęs: „Ne, ne, juokauju, Kšyštofo butas apie 90 kvadratų. Bet jokio skirtumo nėra. Žmonės gyvena ir 50 kvadratinių metrų bute. V tesnote, no ne v obide (liet. – ankštai, bet be barnių)“, – rusišką posakį pacituoja Darjušas.

„Jis vėliau pasirašė kontraktą, norėjome gyventi netoli vienas nuo kito, tad butas broliui teko jau tik toks“, – paaiškina gerokai erdvesniame nei brolis bute gyvenantis D.Lavrinovičius.

Sava komanda

Puikiai pailsėjęs Darjušas neslepia gerų emocijų: po daugiau nei penkerių metų pertraukos, kai 2006–2007 metų sezoną vilkėjo Kazanės „Unics“ marškinėlius, jis vėl žais vienoje komandoje su broliu.

„Tam, kad į Kauną atvyko brolis, įtakos turėjo ir mano sprendimas. Daug apie tai kalbėjome, jis visą laiką buvo geros nuomonės apie “Žalgirį", – pasakoja D.Lavrinovičius.

Pats Darjušas nesistebi, kad vėl sugrįžo į Kauną. „Man būtų keisčiau, jei atvažiuočiau žaisti į Vilnių, – sako Darjušas. – Kaune esu labai šauniai gyvenęs, čia įsibėgėjo mano karjera.“

„Už “Žalgirį„ visą laiką sirgau, puikiai pažįstu Jankūną, Javtoką, Kalnietį, – vardija D.Lavrinovičius. – Tai – sava komanda, todėl jaučiuosi, kaip grįžęs namo. Be to, laikas jau pagalvoti apie gyvenimą Lietuvoje, nes ir aš su šeima, kiek žinau, ir brolis, gyvensime gimtojoje šalyje.“

Lova – svarbiausia

Persikėlusiems į naujus butus Darjušui ir Kšyštofui bene svarbiausia – kokybiška lova ir geras ortopedinis čiužinys.

Kšyštofo užsakytą lovą atvežė tik vakar, penktadienį. Darjušo lova miegamajame pastatyta jau anksčiau. Jos nereikėjo užsakyti – 212 cm ūgio D.Lavrinovičius miega 220 cm ilgio ir 200 cm pločio lovoje iš tėvų sodybos.

 

Jis rodo į lovą tamsiame ir vėsiame miegamajame. „Man svarbu, kad miegamajame nešviestų saulė ir būtų šaltoka“, – paaiškina krepšininkas. Kodėl? „Kaip tu nesupranti, čia ėjimas žirgu – žmona iškart prie manęs glaudžiasi“, – juokiasi Darjušas.

Planas „penki“ keičiasi į „trys“

O kada planuojamas trečias vaikelis? Primenu, kad prieš aštuonerius metus Darjušas, kaip, beje, ir Kšyštofas, kalbėjo, kad turės po penkis vaikus.

"Penkis? Oho, taip sakėme? Na, pervertinau savo galimybes. Bet trečią – tikrai... Gal... Ateityje turėsime, – pažada.

„Jei žinotume, kad bus mergaitė, Edita iškart pasirengusi, bet garantuoti negaliu. Brolio patarimo klausti irgi negaliu“, – aiškina Darjušas.

„Aha, kai tu užtikrinsi, kad bus dukra, tai tikrai bus dvynukai ir abu – berniukai, – juokiasi E.Lavrinovičienė. – Patarimo reikia klausti Kaukėno (žalgirietis Rimantas Kaukėnas turi tris dukras – red. past.).“

„Tatjanai sakau, kad šį kartą pirmiems bandyti – jūsų laikas, o ji – ne, ne. Jie palauks, kas trečią kartą gims mums. Bet mūsų giminėje vien vyrai – net pusbroliai“, – apie nedidelius šansus susilaukti dukrelės kalba D.Lavrinovičiaus žmona.

„Trečias vaikas? – pakartojo klausimą tik ką atėjęs pas brolį Kšyštofas. – Čia – siurprizas. Ir man pačiam siurprizas. Na, aš nieko prieš trečią, bet moterims gimdyti sunku, o Tania nori mergaitės.“

Tarp vaikų žaislų

„Brolis – geresnis žaidėjas, todėl jam teko geresnis butas, aš prastesnis – man ir butas prastesnis. Bet “Žalgiryje„ pasistengsiu žaisti geriau už jį“, – juokiasi Kšyštofas.

„Kaune jaučiuosi puikiai, kaip atvykęs į megapolį“, – sako jis. Sienoje, kur penkerius metus žaidė Kšyštofas, gyvena 58 tūkst. žmonių.

Darjušas draugiškai ragina vaišintis Editos tėvų atvežtomis avietėmis: „Matai, kaip mane myli uošviai.“

„Ar lepinu vaikus? Žinai, kai neturėjau vaikų, galvojau, būsiu griežtas tėvas, bet kai gimė sūnūs... Kai juos pabaru, pamatau jų ašaras arba liūdnus veidus, perveria širdį. Ir paaiškėja, kad aš ne kietas, bet minkštas tėvas“, – sako Darjušas, su broliu apžiūrinėdamas vaikų žaislus.

„Imk “Ferrari„ mašinytę...“ – jam sako Kšyštofas.

„O tu – pistoletą“, – tarp žaislų kuičiasi Darjušas.

„Duok, prisuksiu vieną varžtą, – prie smilkinio broliui žaislinį įrankį priglaudžia Kšyštofas. – Čia yra gerų dalykų. Štai, kiaušinis.“

„Čia toks žadintuvas“, – aiškina Darjušas ir, norėdamas išgąsdinti, staiga priglaudžia garsiai skambantį laikrodį dvyniui prie ausies.

Eurolygoje be konkurencijos

Broliai atviri: Kauno „Žalgirio“ komandoje atmosfera puiki. Vyrai labai draugiškai bendrauja ir su naujais komandos legionieriais Tremmellu Dardenu ir Oliveriu Lafayette'u. Jie žino, kad pirmasis įspūdis ir geras klimatas komandoje, nesiskirstymas grupuotėmis yra itin svarbu.

Atrodo, kad, įsiliejus K. ir D.Lavrinovičiams, komandoje bus konkurencija tarp mėgstančiųjų pajuokauti ir turinčiųjų gerą humoro jausmą?

Broliai tikina, kad šioje srityje konkurencijos nereikia.

„Humoras gerai, bet svarbiau yra susižaisti krepšinio aikštelėje, – sako Kšyštofas. – Jei reikėtų tik juokauti, o ne žaisti, būtų labai lengva.“

„Ir pagal juokus mes be konkurencijos būtume Eurolygos čempionais“, – pro praviras vonios duris plaudamasis rankas juokiasi Darjušas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų