Moteriškumo programa
Morta gimė ir augo Skuode. Kai jai buvo dešimt metų, šeima persikėlė gyventi į Palangą. Baigusi mokyklą, išvyko studijuoti į Vilnių, kur galiausiai įleido šaknis.
„Juokauju, kad manyje susipina ir žemaitiškas užsispyrimas, ir jūros išlaisvinta dvasia“, – šypsosi Morta, neretai su savo pasirodymais atvykstanti ir į Kauną. Pasak jos, šiame mieste nėra burleskos šokėjų, galinčių mokyti kitus, todėl ji čia laukiama ne tik kaip artistė, bet ir kaip edukatorė.
„Vilniuje vedu nuolatines burleskos pamokas – turiu kelias mokinių grupes. Tačiau man svarbu šiuo menu dalytis ir su moterimis iš kitų Lietuvos miestų. Esu sukūrusi mokymų programą, kuri labiau primena moterišką šventę. Tris valandas kartu leidžiame laiką – pirmiausia pasakoju burleskos istoriją ir jos subtilybes, vėliau visos šokame, mokomės judesių, o galiausiai supažindinu moteris su savo burleskos garderobu“, – šypsosi Morta.
Seminaro dalyvės gali ne tik iš arti pamatyti kostiumus, plunksnas, sceninius batelius, bet ir viską paliesti, pasimatuoti ir taip susidaryti įspūdį apie tai, koks iš tiesų yra burleskos šokėjos gyvenimas. Svarbiausia – kabareto seminarai padeda moterims įgyti pasitikėjimo, išmokti save išreikšti judesiu ir atsikratyti socialinių stereotipų.
Ne kabaretas ir ne sriptizas
Per moterų susibūrimus Morta dažnai sulaukia klausimo: ar burleska ir kabaretas yra tas pats?
Pasak jos, kabaretas pirmiausia apibūdina vietą ir atmosferą. Tai erdvė, kurioje publika yra labai arti atlikėjo, dažnai net įtraukiama į pasirodymą, tampa jo dalimi. Šokant burleską ryšys su žiūrovu taip pat itin svarbus, todėl šie žodžiai neretai vartojami kaip sinonimai, nors iš tiesų turi kiek skirtingą reikšmę.
Kabareto scenoje gali vykti pačių įvairiausių pasirodymų: artistai vaidina, dainuoja, šoka, atlieka cirko triukus. Burleska yra tik viena iš meno formų, kuri gali būti pristatoma kabarete. Ji turi gilias istorines šaknis ir savitą estetiką, o vienas ryškiausių burleskos bruožų – kostiumo sluoksniškumas.
Burleskos šokėja, anot Mortos, turi mokėti meniškai atsiverti publikai – gražiai nusiimti pirštinaites, apsiaustą, prisidengusi milžiniškomis plunksnomis ar kitais sceniniais elementais. Procesas neatrodo vulgariai – priešingai, jis kupinas rafinuoto seksualumo, subtilaus moteriškumo, elegancijos.
Dar vienas klausimas, kurio Morta dažnai sulaukia ir į kurį jau išmoko nereaguoti jautriai, – kuo burleska skiriasi nuo striptizo? Į jį šokėja atsako įvairiai, priklausomai nuo nuotaikos. Kartais netgi su šypsena paerzina smalsuolį: „Taip, striptizas. Na ir kas?“
Mortos žodžiais tariant, esmė – ne mechaninis veiksmas, o jo prasmė. Juk į veiksmą galima sutalpinti daug skirtingų žinučių. „Kūnas savaime nieko nereiškia, svarbiausia – kokią reikšmę mes patys jam suteikiame“, – sako Morta.
Nors tiek šokant burleską, tiek striptizą gali būti nusirengimo elementų, burleska suteikia jiems kitokį turinį. „Kiekvienas artistas scenoje kuria savą kontekstą, savą pasakojimą. Todėl juokinga klijuoti etiketes ir sakyti, kad burleska yra labai seksualizuotas veiksmas, skirtas tik vyrų auditorijai“, – nuomone dalijasi ji.
Šis menas, anot pašnekovės, leidžia moters kūną paversti daugiasluoksne išraiškos forma – tarsi judančia skulptūra, kuri žiūrovui kelia visai kitokių jausmų nei, tarkime, striptizo pasirodymas. Net jei burleskos šokėjos kūnas ir yra iš dalies apnuoginamas, tai tampa estetikos, moteriškos energijos, o ne provokacijos dalimi.
Išmoko priimti savo kūną
Kūnas – pagrindinis Mortos darbo įrankis. Paklausta, ar pradėjusi šokti burleską ėmė labiau juo rūpintis – lepinti kremais, šveitikliais, SPA ritualais – ji atsako labai atvirai.
„Pradėjusi šokti išsprendžiau daugybę problemų, susijusių su savo požiūriu į kūną. Paradoksalu, bet anksčiau į jį žiūrėjau be meilės – nuolat kritikuodavau, kabinėdavausi. Atrodė, kad jis nėra toks, kokio norėčiau. Kuo labiau jį spaudžiau, tuo labiau jis man priešinosi“, – atvirauja pašnekovė.
Ilgą laiką jai atrodė, kad privalo gyventi laikydamasi griežtų dietų ir intensyvaus sporto režimo. Tačiau pradėjus lipti ant scenos burleskos pasirodymams, požiūris pasikeitė iš esmės.
„Norint išeiti į sceną, reikia mylėti savo kūną. Publika nėra naivi – ji jaučia, ar esi tikra. Kadangi scenoje kuriu savimi pasitikinčios, stiprios moters įvaizdį, turėjau tokia tapti ir gyvenime“, – šypsosi Morta ir priduria, kad išmoko priimti savo kūną tokį, koks jis yra.
Pasak atlikėjos, ji dar niekada gyvenime savo kūne nesijautė taip gerai. „Dabar valgau su malonumu – ir sočius pusryčius, ir šokoladą. Žinoma, daug judu, nes mano veikla reikalauja ištvermės ir energijos. Tikrai nesėdžiu ant sofos. Tačiau svarbiausia, kad pasikeitė tikslas – nebe siekti numesti kilogramų, o jaustis sveikai“, – džiaugiasi šokėja.
Anksčiau sportas jos gyvenime užėmė labai svarbią vietą, tačiau dabar viskas atrodo paprasčiau. „Kartais net juokinga – mano treniruotės dažniausiai yra patys pasirodymai ir burleskos pamokos. Apšylu, repetuoju – to man visiškai pakanka“, – tikina šokėja.
Vis dėlto ši veikla reikalauja nemažai fizinės jėgos. Ypač sudėtingi yra pasirodymai milžiniškoje taurėje. Tokią naudoja ir pasaulinė burleskos žvaigždė Dita von Teese.
Ypatingas pasirodymas taurėje
„Tai buvo ilgai brandinta svajonė, kuri galiausiai tapo realybe. Tikiu, kad ši taurė taps simboliu, jog esame pasirengę kurti aukščiausio lygio burleskos pasirodymus Lietuvoje“, – pakiliai pasakoja Morta.
Pasak jos, pasirodymai taurėje reikalauja ypatingo susikaupimo – dirbama dideliame aukštyje, todėl kiekvienas judesys turi būti preciziškai apgalvotas, o pusiausvyra – nepriekaištinga.
„Tai ne tik šou elementas, bet ir rimtas fizinis, net akrobatinis išbandymas. Be to, turi šypsotis, judėti lengvai ir atrodyti taip, lyg viskas vyktų be jokių pastangų. Reikia daug treniruočių ir drąsos – paslydus ar suklydus galima rimtai susižeisti“, – šypsodamasi kalba Morta ir pripažįsta, kad repetuojant pasirodymą taurėje jai teko įveikti ne vieną baimę, o po pirmųjų treniruočių kūnas buvo sėte nusėtas mėlynių.
„Tačiau aš nepasidaviau – susitvarkiau su baimėmis ir tęsiau. D. von Teese taurė jau yra tapusi savotiška burleskos žanro ikona. Norėjau, kad ir Lietuvos publika galėtų išvysti šį unikalų reginį ne tik užsienyje, bet ir namuose“, – tikina ji.
Morta atskleidžia turinti ir dar vieną ambicingą tikslą – siekia užregistruoti savo taurę kaip aukščiausią Lietuvoje. Tai, jos teigimu, būtų ne tik meninis pasiekimas, bet ir oficialiai pripažintas rekordas, dar labiau pabrėžiantis projekto išskirtinumą.
„Kai įdedi tiek daug darbo, energijos ir širdies, norisi, kad tai būtų įvertinta“, – savo ambicijų neslepia ji.
Nė už ką neatsisakytų
„Mano pasirodymai neilgi ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikalaujantys didelių fizinių pastangų. Tačiau esmė – stipri energija“, – aiškina pašnekovė.
Net ir dvidešimtoje eilėje sėdintis žiūrovas turi pajusti, kad M. Smit įžengė į sceną. Kad tai įvyktų, ji turi sutelkti visas vidines galias. „Pakanka vos vieno judesio – pakeltos rankos ar grakščiai ištiestos kojos – ir visa salė nuščiūva. Buvau nustebusi, kaip stipriai keičiasi kūnas vos užlipus ant scenos ir užmezgus ryšį su publika“, – pripažįsta ji.
Paklausta, ką darytų, jei mylimas žmogus iškeltų ultimatumą ir paprašytų atsisakyti burleskos, Morta atšauna: „Man tai esminis klausimas. Noriu šalia savęs žmogaus, kuris mylėtų mane visą – tokią, kokia esu. Šokis yra viena svarbiausių mano asmenybės dalių. Jei turėčiau rinktis tarp savęs ir santykių, tai būtų aiškus ženklas, kad pasirinkau ne tą žmogų.“
Kostiumai – šou dalis
Mortos pasirodymuose akį traukia įspūdingi kostiumai. Jie – neatsiejama pasirodymo dalis, padedanti kurti emociją ir įtaigesnį pasakojimą.
Kai kuriems kostiumams artistė net yra suteikusi pavadinimus. Pavyzdžiui, „Turtingos našlės, ką tik nunuodijusios savo vyrą“ kostiumas. „Žinoma, taip kalbu su humoru, bet iš tiesų kiekviena apranga yra kuriama konkrečiam kelių minučių pasirodymui ir atspindi jo nuotaiką bei istoriją“, – sako ji.
Kiekviena detalė čia reikšminga. Rausvai dažytos stručio plunksnos pasirodymui suteikia švelnumo ir lengvumo, o ryškus raudonas apsiaustas kuria stiprios moters įvaizdį. „Jį renkuosi tada, kai noriu perteikti savo galią“, – atvirauja Morta.
Kostiumą dažnai kuria ne vienas žmogus, nes drabužiai sudaryti iš daugybės sluoksnių ir elementų – neužtenka vien suknelės. Reikia pirštinaičių, korseto, kojinių, diržų, apsiaustų ir kitų detalių. Kuo kostiumas sudėtingesnis, tuo daugiau galimybių kurti įdomią istoriją.
Paklausta, kas siuva jos kostiumus, Morta šypsosi – meistrų ji turi visame pasaulyje. Lietuvoje ši meno forma dar nauja, tad ir specializuotų kūrėjų čia nėra. „Kai pradėjau šokti burleską, ėmiau bendradarbiauti su viena jauna lietuvių dizainere – kartu mokėmės iš klaidų, ieškojome, kas būtų patogu scenoje“, – prisimena šokėja.
Dabar kiekvienas Mortos kostiumas susideda iš atskirų detalių, kurios atkeliauja iš skirtingų pasaulio kampelių – Amerikos, Italijos, Honkongo ir kitų šalių. „Kadangi tai ilgas procesas, naują kostiumą planuoju bent metus į priekį. Jo kaina gali siekti nuo kelių iki 10 tūkst. eurų“, – atskleidžia ji.
Siekdama sumažinti išlaidas, dalį darbų Morta atlieka pati – pavyzdžiui, klijuoja kristalus. „Tai man tarsi meditacija“, – sako ji ir priduria, kad ant garsiosios taurės per tris mėnesius priklijavo apie 100 tūkst. kristalų. Dar keliolika tūkstančių nugulė ant sceninio kostiumo, skirto būtent šiam pasirodymui.
Nenuostabu, kad savo kostiumus Morta prižiūri itin kruopščiai ir lygina juos su prabangaus automobilio priežiūra. „Juos reikia nuolat tvarkyti, atnaujinti, tiuninguoti. Atrodo, kad procesas niekada nesibaigia – vos tik pabaigi vieną, jau, žiūrėk, reikia ką nors jame taisyti ar priklijuoti naujų kristalų. Mano namuose jų visur pilna“, – juokiasi ji.
Kiekvienas artistas scenoje kuria savą pasakojimą. Todėl juokinga klijuoti etiketes ir sakyti, kad burleska yra seksualizuotas veiksmas, skirtas vyrų auditorijai.
Darbas ne iš lengvųjų
Morta pasakoja, kad kartais po pasirodymo ji būna šlapia nuo šampano purslų ir jos vienintelis noras yra kuo greičiau grįžti namo ir pasinerti į vonią.
Savo feisbuko paskyroje ji dalijasi: „Pasirodymo finale, kai tiesiai ant kostiumo fontanais suputoja butelis šampano, publika išeina į rojų ir ilgai negrįžta. Todėl „Champagne Shower“ (liet. Šampaninis dušas) šiuo metu yra pats ikoniškiausias ir daugiausia ovacijų sulaukiantis mano pasirodymas.“
Kalbėdama apie mitą, kad burleskos šokėjos darbas – lengvas ir kad bet kuri moteris galėtų taip pasistaipyti scenoje, Morta kandžiai atšauna: „Tuomet įdomu, kodėl Lietuvoje nėra kitų burleskos šokėjų? Galbūt čia yra kažkas, ką ne kiekviena sugeba?“
Morta pasakoja, kaip atrado burleską. Iš pradžių užsimanė šokti. Pradėjo naršyti internete, ieškodama šokių, kurie jai patiktų. Ją taip sužavėjo Brodvėjaus miuziklų stilius, kad nusprendė paeksperimentuoti ir pati.
„Taip jau sutapo, kad pradėjau šokti viename Lietuvos kabarete. Ten kiekvieną savaitę pasirodydavo įvairių burleskos artisčių iš užsienio, tad turėjau galimybę pamatyti daugybę stilių ir atsirinkti tai, kas patiktų man“, – prisimena ji.
Radusi sau tinkamą stilių, ėmė kurti unikalų burleskos šou, kuris ilgainiui iš hobio tapo pagrindiniu moters darbu.
„Burleską šoku trečius metus, o lapkričio 12 d. kviečiu visus į „Compensa“ areną – į prabanga ir aristokratiškumu alsuojantį vakarą „MORTA SMIT. Didysis burleskos šou“. Žiūrovus nukelsiu į senojo Holivudo aukso amžių“, – intriguoja ji.
Paklausta, ar Morta scenoje ir Morta namuose labai skiriasi, atsako jokio alter ego neturinti. „Šį klausimą man dažnai užduoda mokinės. Kodėl moteris, kai būna drąsi ir stipri, sako, kad tai ne ji? Aš kasdien nevaikštau raudonomis lūpomis ir su korsetu. Tačiau energija, kurią transliuoju per pasirodymus, yra autentiška ir lydi mane kasdien“, – teigia ji.
Morta prisipažįsta, kad po pasirodymo grįžti į kasdienybę nelengva. „Norisi daug plepėti, čiauškėti. Nesistengiu savęs slopinti. Leidžiu pasproginėti fejerverkams, o paskui grįžtu į aiškią vakaro rutiną – dušas, kūno kremai, arbata ir miegas. Žinau: jei noriu ilgai užsiimti šia veikla, turiu laikytis režimo“, – sako burleskos šokėja.
Naujausi komentarai