Mylimos žmonos pasiilgstantis britų režisierius ir aktorius Dexteris Fletcheris juokauja laukiantis, kad Dalia kada nors pastatys spektaklį, po kurio bus išvaryta iš Lietuvos, nes savo noru neišvažiuos.

„Mano darbas įmanomas dėl to, kad aš turiu vyrą, žmogų, kuris visiškai supranta, ką aš darau. Mane labai palaiko, manimi labai tiki, visada mane skatina. Tačiau, aišku, kiekvienas žmogus yra žmogus ir jis norėtų, kad žmona būtų dažniau namuose. Ne dėl to, kad virtų mėsos kukulius, bet dėl mūsų draugų ir socialinio gyvenimo ten, – sako režisierė D. Ibelhauptaitė. – Dexteris juokauja, kad jis labai laukia, kad galbūt aš pastatysiu tokį spektaklį, po kurio mane imtų ir išmestų iš Lietuvos, nes žino, kad savo noru aš neišvažiuosiu.“

Nieko nuostabaus, kad Dexteriui kyla tokių minčių. Pora galėtų keliauti po pasaulį, pramogauti su draugais, tokiais kaip virtuvės šefas Jamie Oliveris, buvęs modelis Claudia Schiffer su vyru prodiuseriu Matthew Vaughnu, aktorius Hugh Jackmanas.

Be to, Dexteris ne tik vaidina, bet ir pats režisuoja juostas su pasaulinėmis žvaigždėmis, tad rūpesčių tikrai netrūksta ir Dalia yra geriausia jo patarėja.

„Jis niekada negalvojo, kad režisuos. Jo gyvenimas šalia režisierės, stebint, kaip tai vyksta, kokia tai profesija, matant visus atidaryto laikrodžio mechanizmo ratelius ir spyruoklėles, manau, jį įkvepia kažką daryti pačiam. Ar aš jį įkvėpiau? Taip. Ar aš jį priverčiau? Taip, aš jį įtikinau, kad jis gali. Nes labai svarbu žmogumi tikėti, kad jis gali“, – apie tikėjimą vyro talentu pasakoja D. Ibelhauptaitė.

Tačiau Dalia ištisus mėnesius leidžia ne Londone, o Vilniuje. Kažkada gimusi idėja sukurti traukos centrą, į kurį grįžtų dainuoti po pasaulį išsibarstę solistai, padėjo atsirasti „bohemiečių“ trupei. Per dešimtmetį ji praaugo klasikinio meno ribas ir tapo ne tik populiariu, bet ir madingu reiškiniu. Po kiekvienos premjeros žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga apsilankiusių įžymybių nuotraukomis. Jau tampa savaime suprantama laukti prabangių pastatymų su geriausiais solistais ir pasaulinio lygio stenografija.

Tačiau niekam neįdomu, kad visa tai laikosi ant vienos moters pečių. Dalia pati ieško spektakliams pinigų, įkalba atvykti žvaigždes – ne tik režisuoja, bet ir rūpinasi net mažiausiomis pastatymo smulkmenomis.

„Aš norėjau grįžti į Lietuvą, kažką padaryti Lietuvai. Aš apie tai labai retai šneku, nes man labai nepatinka, kai žmonės kalba dideliais patriotiniais sakiniais, bet iš tikrųjų daro kitus dalykus. Aš esu tas žmogus, kuris norėjo tai daryti ir nesireikšti kalbomis apie tai, – tikina režisierė. – Aš labai norėjau kažką padaryti Lietuvai už mamą, tėtį, kurie neturėjo tokių galimybių, kokias aš turėjau. Jie paaukojo savo gyvenimą, kad aš tas galimybes turėčiau.“

Dalia neslepia – jeigu tiek laiko, širdies ir jėgų būtų investavusi gyvendama Anglijoje ar Amerikoje, dabar būtų buvusi labai turtinga moteris. Tačiau trauktis jau per vėlu – be jos „Vilnius City Opera“ iškart sugriūtų.

„Aš labai tikiu, kad jauni žmonės iš čia kažką pasiims ir padarys kažkur kitur. Nes tai yra tikra, tai nesurišta su materialiais dalykais, su tuo, kas ką sakė. Tai yra kiti dalykai, giluminiai, vidiniai dalykai. Dėl jų visi ir grįžta. Manęs visada klausia – kiek? Aš visada sakiau, kad 10“, – kalbėdama apie dešimtmetį, skirtą šiai idėjai, Dalia susigraudina, tačiau tikina, kad dar turi planų ir ši iniciatyva toliau gyvuos.

Visas pokalbis su režisiere D. Ibelhauptaite – laidos „Gyvenimas“ reportaže.