Ryški ir visuomet besišypsanti dizainerė Daiva Urbonavičiūtė įsitikinusi, jog tinkamas namų interjeras gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir pagerinti žmogaus psichologinę būklę. Sveiką gyvenimo būdą ir aktyvų laisvalaikį propaguojanti Daiva savo namuose taip pat stengiasi susikuri jaukumo ir ramybės oazę.

- Ne paslaptis, kad tinkamai įrengta erdvė gali suteikti žmogui ir emocinę pusiausvyrą, ir geresnę nuotaiką. Ar sutinkate, kad interjero dizaineris gali būti it savotiškas „sielos gydytojas“ padedantis sukurti sveiką aplinką?

- Nesakyčiau, kad esame sielos gydytojai. Gydyti žmogaus sielą, ko gero, yra dvasininko darbas. Tačiau iš tiesų yra harmoningos spalvos, daiktai, kurie gali pozityviai nuteikti žmogų. Tuo tarpu varginantis namų interjeras, tarpusavyje nesuderinti elementai gali neigiamai paveikti kiekvieną. Dažnai užėjusi į kliento namus pastebiu, jog trūksta vientisumo ir gali būti, jog dėl to jis vaikščios suirzęs. Tokiu atveju patarčiau rinktis neutralią aplinką – šviesias spalvas, kurios ramina.

Kurdama namų interjerą pirmiausia galvoju apie žmogaus psichologinį paveikslą – sužinau, ką jis mėgsta, kas jam artima, o kas ne. Praeina ne viena savaitė, kol išsiaiškinu, kas geriausiai tinka klientui, susitinkame išgerti kavos, papietauti, daug kalbamės. Tai, ką siūlau kitiems, pritaikau ir savo namuose – ramybę kuriu ir pati sau. Rengdama drabužių kolekcijas naudoju daugiau spalvų, elementų – leidžiu pasireikšti fantazijai.

- Kuriate drabužius, interjerą, vedate laidą, ar vis dar atrandate laiko sportui, kuris ilgą laiką buvo jūsų palydovas?

- Turiu prisipažinti, kad šiuo metu nesportuoju dėl didelio darbų krūvio. Tiesa, vasarą su drauge bėgiodavome parke, nors labiau mėgstu greitai vaikščioti. Vilniuje tam turime geras sąlygas – mankštintis galima ne viename parke. Net gaila, kad vis nerandu galimybės atsiplėšti nuo darbų ir vėl traukti į parką. Norintiems fizinio aktyvumo nebūtina skubėti į sporto klubus, pratimus galima atlikti ir gryname ore. Ilgesni pasivaikščiojimai žmogui išeina į naudą, todėl kartais reikėtų palikti automobilį ir tą pačią kelio atkarpą nueiti pėstute.

Porą metų intensyviai šokau lindihopą, dabar taip pat esu jį kiek apleidusi. Tačiau treniruoju ne tik kūną, bet ir kvėpavimo takus, balsą – giedu chore. Manau, jog tiek šokis, tiek ir dainavimas yra labai geras „sportas“.

- Esate sveikuolė, tačiau ar ne sudėtinga Lietuvoje sveikai maitintis, juk dažnai nuogąstaujama, kad maistas mūsų parduotuvėse - vien chemija...

- Nežinau, ar mano gyvenimo būdas labai sveikas, tačiau esu įsitikinusi, kad jei nesistengsiu – nebūsiu sveika, todėl prižiūriu save. Vengiu bulvių, verčiau renkuosi įvairias košes, daržoves ar vaisius – viską, ką Lietuvoje paprasta rasti. Gyventi ekologiškai Lietuvoje nėra pigu, tačiau pasirinkimo daug. Tie, kurie skundžiasi, jog mūsų daržovėse pilna chemikalų, verčiau pasižiūrėtų, kiek kenksmingų medžiagų yra mėsoje. Šios atsisakiusi nesu, tačiau taip pat nereikalauju mėsos kasdien. Visgi man pasisekė – turiu draugų medžiotojų, kurie pavaišina šviežia žvėriena.
Nesakau, kad visada valgau tik sveikai, galiu ir į kavinę nueiti, išgerti ne ekologiškos arbatos, jei kitokios nėra po ranka.

- Ekologija jums nėra tuščias žodis, stengiatės gyventi darnoje su gamta?

- Stengiuosi gyventi su gamta darniai, nes reikia ją tausoti. Žmogus turi atsisukti į gamtą ir atsakingai elgtis su aplinka, kaip šeimininkas, kuris rūpinasi tuo, ką turi, o ne nusispjauna į viską. Aš rūšiuoju šiukšles, perdirbu drabužius, vaikui naudojau tik vystyklus. Atsisakiau sauskelnių, kurios būtų virtusios kalnu nesuyrančių šiukšlių. Nedarau kulto iš ekologijos, tačiau renkuosi aplinką tausojančius skalbiklius, valiklius. Kartais indus išplaunu net su soda, nes vengiu chemijos, juk chemikalai ne švarina aplinką, o ją teršia.

Mano kuriami drabužiai yra iš natūralių audinių, stengiuosi kurti ilgalaikius daiktus. Ekologišką, gamtą tausojantį požiūrį įkvepiu ir klientams. Vartotojiškas gyvenimo būdas nėra geras, todėl propaguoju medžiagų perdirbimą.

- Lietuvoje jau kurį laiką vyksta diskusija dėl gimdymo namuose ir ligoninėse. Pati prieš penkmetį nusprendėte kūdikio susilaukti ne gydymo įstaigoje. Galėtumėte pasidalinti savo patirtimi?

- Manau, kad kiekviena moteris turi teisę pasirinkti, kaip nori gimdyti. Kur gimdyti geriau, pasakyti negaliu. Pasirinkau gimdymą namuose, nes taip buvo jaukiau, intymiau. Man labai svarbu graži natūrali sveika aplinka, natūralūs kvapai.

Gimdymui namuose ruošiausi labai atsakingai. Buvau susitarusi su gydytoja, jog jeigu kas nors atsitiktų, atsirastų komplikacijų, ji atvyks. Sutinku, kad gimdyti ne ligoninėje galima tikrai ne visada, yra atvejų, kai tai daryti nesaugu. Moteris, apsisprendusi susilaukti kūdikio namuose, turi žinoti, kad prisiima labai didelę atsakomybę ne tik už save, bet ir už vaikelį.

Lietuvoje visuomenės sąmonė tam dar nėra pribrendusi, apie gimdymus namuose kalba tie, kurie niekada su tuo nesusidūrė, ar net visai neturi vaikų. Pasėjama baimė, todėl imama galvoti, kad gimdymas namuose kelia riziką kūdikiui. Tačiau juk nelaimingų atsitikimų pasitaiko ir gydymo įstaigose.