Šia proga šmaikščiais komentarais su muzikologe nuolat apsikeičiantis projekto vedėjas jai įteikė pintinę gėlių, o scenos kolegą pasveikino kartu projektą vedanti Gerūta Griniūtė.

Dainininkams šventinį vakarą akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko.

Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir choro „Ažuoliukas“ meno vadovas Vytautas Miškinis.

Kiekvienoje konkursinės atrankos laidoje skamba 10 kūrinių. Studijoje jie atliekami žinomų Lietuvos atlikėjų. Po kiekvienos laidos trys dainos keliauja į kitą etapą. Kuris kūrinys bus pripažintas Lietuvos šimtmečio daina, spręs komisija, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai bei LRT.lt portalo skaitytojai, kurie į finalą taip pat siųs vieną dainą.

Pirmasis scenoje pasirodė Egidijus Sipavičius su daina „Lietuvoje“, kurios muzikos ir žodžių autorius – Andrius Jautakis. R. Zilnys pastebėjo, kad kol kas šiame muzikiniame projekte skambėdavo dainos, sukurtos prieš 20-30 metų.

„Labai nedažnai būna tokių dainų, kurios, neturėdamos dešimties metų, būtų taip smarkiai įsiliejusios į lietuvių kraują. Daugelis galvoja, kad ši daina labai sena, nes ji labai artima ir labai sava. Šitos dainos tekstas man – kažkas fantastiško, jis nebanalus ir pataiko tiesiai į dešimtuką, tai – daina, kuri neprarado aktualumo ir ilgai jo nepraras, nes emigracija – vis dar didelė mūsų problema“, – pastebėjo muzikos apžvalgininkas.

Jo teigimu E. Sipavičius savo repertuare turi ne vieną kūrinį, kuris gali skambėti, ir, komisijos nario nuomone, neabejotinai dar skambės šiame šimtmečio dainą renkančiame projekte. 

„Esu chorų žanro atstovas ir šiek tiek šališkas, nes šį kūrinį irgi teko dainuoti. Jis tapo chorine daina, buvo įtrauktas į Dainų šventę, tai – tik pliusas dainai“, – tikino V. Miškinis.

Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį, kad nors emigracija Lietuvoje – didelė, išvykusių žmonių nereikia teisti, galbūt jie, pasak muzikologės, išvyko ieškoti iššūkių. Tačiau ji pritarė komisijos kolegoms dėl kūrinio: „Ši daina – puikiausias proginės dainos pavyzdys.“

Povilas Meškėla atliko Ričardo Laginausko sukurtą dainą „Mes – jėga“. R. Zilnio žodžiais, ši daina – tikrasis P. Meškėla. „Jam labai tinka dainuoti roką. Ši daina – tikras rokas. Dabar – daug jaunų atlikėjų, žiūrinčių į savo batus, liūdno roko, o man šis rokas – daug geresnis. Ši daina susijusi su istoriniais įvykiais, atlikta Sąjūdžio metu, tačiau ji tinka visada. Ši daina gali būti apie maištą, kartų konfliktą, nepasitenkinimą tam tikrais supančiais dalykais, ji išlaiko laiko egzaminą“, – apie prieš trisdešimt metų sukurtą kūrinį kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

„Tai – vienas iš tų kūrinių, kurie tapo mūsų nepriklausomybės prieaušriu“, – pastebėjo V. Miškinis. Z. Kelmickaitė atkreipė dėmesį į, pasak jos, galingus kūrinio žodžius. „Tai – tikra laiko daina. Kaip būtų gerai gauti laišką iš valdžios vyrų: mes jėga ir širdys plaka iš vien. Bet širdys plaka ne iš vien, kai kuriems iš viso maskatuojasi ir ritmas iškrikęs“, – juokavo muzikologė.

Grupė „Rondo“ į sceną lipo su Gintauto Tautkaus parašytu kūriniu „Laukų gėle“. Ši daina skambėjo net dviem svarbiems projekto dalyviams – komisijos narei Z. Kelmickaitei ir „Dainuoju Lietuvą“ vedėjui A. Rožickui, kurie abu gimimo dieną mini spalio 19 d.

(V.Radžiūno (LRT.lt) nuotr.)

„Pirmą kartą šią dainą išgirdau dar būdamas visai mažas, gal septynerių. Tai – kone pirmoji daina pirmoje „Rondo“ plokštelėje. Šis kūrinys – lietuviškos muzikos pop hitas ir šiandien jis skamba puikiai. Šilta, šviesi, graži pop daina“, – konkursinį kūrinį įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė kūrinį pavadino susibūrimų daina ir pastebėjo, kaip entuziastingai didžiojoje LRT studijoje susirinkusi publika vos paraginta dainavo kartu su „Rondo“ vokalistu.

„Gebėjimas kartu su visais padainuoti ne visoms dainoms tinka, tačiau šį priedainį moka visi“, – įsitikinusi muzikologė.

„Ir šią dainą man teko dainuoti. Čia – vienas tų hitų, kurių nereikia priminti. Labai gerai pataikyta su dainos priedainiu, jis lemia dainos sėkmę. Šis kūrinys su tokiu priedainiu pasmerktas gyvuoti amžių amžiais. Tai nėra kartų daina, tai – amžina daina“, – kalbėjo V. Miškinis.

18 metų gimtadienį švenčianti grupė „Pikaso“ ir Augustė Vedrickaitė atliko Laimono Žiulpos kurtą dainą „Saulė“. „Pikaso“ yra reiškinys“, – pripažino muzikos apžvalgininkas R. Zilnys, trumpai prisimindamas visą grupės istoriją. Jo teigimu, šiandien skambėjusi kūrinio versija – geriausia iš jo girdėtų.

Tam pritarė ir V. Miškinis. „Augustės dėka šią dainą išgirdau kitaip. Mano skoniui yra geresnių šios grupės dainų. Nemanau, kad ji pataikys į geriausiųjų dešimtuką, nes savo vaidmenį ji jau atliko“, – sukritikavo komisijos narys. Jam antrino ir Z. Kelmickaitė: „Labai gerai, kad jie šiandien pasikvietė Augustę, nes atsirado šviesa ir raiška.“

Justė Arlauskaitė-Jazzu pristatė savo pačios ir Leon Somov parašytą dainą „Po mano oda“. „Matosi, kad daina buvo sukurta, kai buvo blyksnis, burtas. Ne veltui sakėte, kad parašėte geriausią dainą, tai įvyko. Daina tarsi ne žmonėms skirta, labai jautri ir asmeniška“, – įvertino Z. Kelmickaitė.

V. Miškinio teigimu, kūrinys per daug intymus, kad taptų šimtmečio daina. „Tačiau niekas kitas nesugebėtų taip pateikti kūrinio ir jį išjausti, kaip pati autorė, prieš tai aš lenkiu galvą“, – sakė komisijos narys. R. Zilnys nusprendė taip rimtai kūrinio nevertinti. „Tai labai lengvai gali būti daina apie Lietuvą, kai baigsis Europos sąjungos pinigai: aš stoviu nuoga, atsisuk“, – juokavo jis. Muzikos apžvalgininko teigimu, ši daina nėra geriausias Jazzu kūrinys, nes, žinant jos charakterį, ji tokį dar žada parašyti.

Grupė „Lemon joy“  pasirodė su grupės lyderio Igorio Kofo sukurta daina „Kažkada“.

„Labai mėgstu šią grupę. Bet tai – nemėgstamiausia mano daina. Žinau, kad ji populiariausia, bet man tiesiog kelia didžiulį nepatogumą tos dainos aranžuotė. Ji skalbėjo kaip „Modern talking“ ir aš nesuprantu, ar nuoširdžiai norėjosi taip sugroti, ar tai – parodija“, – stebėjosi R. Zilnys. Z. Kelmickaitė kūrinį pagyrė, o V. Miškinis pritarė R. Zilnio pastebėjimui.

Grupė „Colours of bubbles“ ėmėsi nemenko iššūkio – atliko Marijo Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Tai – pirmasis kartas, kai ši grupė dainavo lietuvių kalba.

„Ši daina buvo tokia populiari, kad jei tais metais, kai buvo parašyta, Marijonas būtų ėjęs į prezidento rinkimus, būtų laimėjęs. Dabar dainai jau teks pasivaržyti, tačiau ji – viena ryškiausių ir geriausių lietuviškų dainų“, – tvirtino R. Zilnys.

V. Miškinis pastebėjo, kad kūrinio žodžiai – stipresni už muziką. Be to, jei daina nebūtų siejama su olimpiada, kuriai ir buvo skirta, komisijos nario nuomone, nebūtų buvusi tokia populiari.

Grupė „The Backs“ pademonstravo naują Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno dainos „Gera“ versiją.

„Nepažinau dainos. Mane sužavėjo orkestruotė, net sunku vertinti. Viską vertinu labai aukštai, tačiau tai – visiškai kita daina“, – stebėjosi V. Miškinis. 

Z. Kelmickaitė į kitokį kūrinio pateikimą sureagavo panašiai: „Čia išlaikyta melodija, bet nėra tos dainos, kurią visi pažįstam. Tačiau tai, ką jos padarė, padarė gerai. Dabar reikia klausti: gerbiamas kompozitoriau, o jums gerai?“ – kalbėjo muzikologė.

Gintauto Banio sukurtą „Lopšinę“ atliko grupė „Pelenai“. „Tai – pati ryškiausia „Pelenų“ daina. Ji – šilta lyriška, „nunešanti“, – įvertino R. Zilnys.

Z. Kelmickaitė susimąstė, kaip šį kūrinį vertintų jauni žmonės, anksčiau jo negirdėję. Muzikologė pripažino, kad išrinkti tris geriausius vakaro kūrinius bus labai sunku, tačiau šią dainą ji pažadėjo įvertinti aukštai.

„Tai – vienas gražiausių, jaudinančių, vykusių tokio žanro kūrinių. Duok Dieve, visiems autoriams parašyti tokių kūrinių“, – linkėjo V. Miškinis.

Neseniai atsikūrusi grupė „Naktinės personos“ nutarė kiek kitaip atlikti savo dainą „Sukasi ratu“. „Šis kūrinys turi savo spalvą. Jis nepanašus nei į vieną šį vakarą skambėjusį. Tekstas – romantiškas, neįpareigojantis, šiek tiek nostalgijos jame. Tačiau, mano galva, šis kūrinys daugiau skirtas šokti, nei sėdėti ir klausyti, jis išprovokuoja veiksmui, galbūt tai – didžiausia jo sėkmė“, – sakė V. Miškinis.

R. Zilnys priminė, kad daina – svarbi grupės istorijos dalis, mat po albumo, kuriame pasirodė šis kūrinys, grupė žaibiškai išpopuliarėjo ir tapo madingiausia Lietuvos grupe. 

„Tai – nauja dainos versija. Nors man nostalgiškai labiau patiko senoji versija, šitas variantas irgi gerai skamba“, – įvertino muzikos apžvalgininkas. Z. Kelmickaitė atskleidė, kad šią grupę laiko specifine ir ji nėra jos mėgstamiausia, tačiau, pasak muzikologės, simpatiški vyrai atkreipia dėmesį, o Alanas Chošnau dabar dainuoja kur kas geriau.

„Dainuoju Lietuvą“ – kiekvieną šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!