– Visa jūsų kūryba (tiek muzikos skambesys, tiek sceninis įvaizdis, tiek vaizdo klipai) spinduliuoja retro dvasią. Kodėl pasirinkote tokį stilių?

– Veronika: Prieš aštuonerius metus, kai susikūrė grupė "The Ditties", Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavome džiazą. Visi daugiau ar mažiau buvome pasinėrę į šiek tiek šiuolaikiškesnius ir modernesnius džiazo stilius. O šis, ankstyvasis, džiazas buvo pernelyg ribotas, lyginant su kitais, daug sudėtingesniais džiazo stiliais. Tačiau ankstyvasis džiazas – bene linksmiausias stilius, be to, suprantamiausias visiems žmonėms. Dėl šios priežasties ir pabandėme sukurti grupę, kurioje būtų kūrybiškai įdomu ir, svarbiausia, smagu. Manau, ir dabar labiausiai žmones sužavi šios muzikos žaismingumas, džiugesys bei nesibaigiančio vakarėlio nuotaika.

– Rūta: Šiuo muzikos stiliumi susidomėjau studijų laikais. Mokiausi džiazo vokalo drauge su Veronika ir Indre Jurgelevičiūte. Ji ir pasiūlė suburti tokio stiliaus vokalinę grupę, kurioje būtų atliekama ankstyvojo svingo muzika. Taip gimė grupė "The Ditties", o su jos muzika natūraliai ir susiformavo sceninis įvaizdis bei mūsų grupei būdingas skambesys, kuris yra unikalus ir kol kas neturintis alternatyvų Lietuvoje.

– O kuo būtent užbūrė pasirinktas žanras? Kokiomis nuotaikomis, idėjomis paprastai pasižymi svingas?

– Veronika: Įsivaizduokite... Niujorkas, 1940-ieji, senoviniai pastatai, gatvės, apšviestos žibintų blausios šviesos, damos ir džentelmenai, vaikščiojantys aukštai iškeltomis galvomis... Ir stabtelėkite. Įeikite pro duris, už kurių girdisi nepailstanti džiazo muzika. Pateksite į ypatingą atmosferą: viskas skendi cigarų dūmuose, aidi juokas, šokamas lindihopas. Štai kur mes su merginomis bandome nuskraidinti savo klausytojus. Nors ši muzika skamba ne per daug sudėtingai, ji visgi reikalauja profesionalaus muzikinio džiazinio išsilavinimo. Turi būti ypatingas ritmo pojūtis, išlavinta klausa, laisvė muzikuoti. Ir, žinoma, – asmenybė.

– Rūta: Ankstyvasis svingas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai žmonės pradėjo gyventi geriau, džiaugėsi gyvenimu, mėgavosi prabanga. Ir pats žodis "svingas", reiškiantis siūbavimą, atspindi šio stiliaus lengvumą, sinkopuojantį, pulsuojantį lankstaus judėjimo ritmą. Vokaliniuose ansambliuose buvo populiaru dainuoti trimis balsais. Jiems būdinga siaura harmonija, sinkopuotas ritmas, manieringumas, darnumas, gebėjimas ansambliuoti, muzikuoti, dainuoti kaip vienas asmuo... Galbūt dėl pastarojo fakto dauguma vokalinių ansamblių naudojo savo pavadinimuose žodį "sisters" (seserys liet.): "The Boswell sisters", "The Dinning sisters", "The Andrews sisters" ir t.t. Jos yra mūsų grupės inspiratorės.

– Ugnė: Tarpukaris buvo itin skausmingas laikotarpis. Tuo metu žmonėms ypač reikėjo bent jau psichologiškai pabėgti nuo karo pasekmių, užsimiršti nors akimirkai ir vėl pajusti, ką reiškia džiaugtis, juoktis, šokti. Ankstyvasis džiazas tai ir suteikė. O šiais laikais irgi negalime pabėgti nuo negandų. Mūsų atliekama muzika klausytojams sugrąžina norą džiaugtis gyvenimu bei mylėti.

– Jūsų trio gyvuoja aštuonerius metus. Tai greitai kintančiame muzikos pasaulyje – netrumpas etapas. Kokie per šį laiką buvo rimčiausi iššūkiai grupės veiklai? Pasidalykite paslaptimis, kaip juos įveikti?

– Veronika: Sunkiausia tikriausiai tai, kad dirbame moteriškame kolektyve. Visos esame labai emocionalios, tad per šiuos metus turėjome išmokti tvardyti savo jausmus. Žinoma, tik ne scenoje (šypsosi).

– Rūta: Iš tiesų, grupei aštuoneri metai yra daug. Būta visko, bet gal kaip sudėtingiausius etapus įvardyčiau tuos, kai dėl asmeninių priežasčių kito narių sudėtis. Indrę keitė Kristina Svolkinaitė, o šią – mūsų Ugnė. Kiekviena iš jų atnešė daug nuostabių dalykų į "The Ditties" istoriją, tad ačiū visoms. Dėkoti galime tik pačios sau, kad sugebame sunkiausiais momentais rasti sprendimus ir vėl judėti pirmyn, siekti užsibrėžtų tikslų. Žinoma, dėkojame ir mūsų ketvirtajai ditei, dešiniajai rankai Justinai Vingilei, kurios dėka mes esame kartu ir dabar turime tokias dites, kokias mato ir girdi mūsų žiūrovas.

– Ugnė: Svarbiausia bendrai visiems grupės nariams nuspręsti, ar tai yra tik darbas, ar ir draugystės ryšys bei nuoširdus draugiškas bendravimas vardan meilės muzikai. Kai nusprendžiama, kad tai darbas – negalima lįsti į asmeniškumus, reikia būti savo srities profesionalu ir dirbti, ką ir kiek gali geriausio. O jei tai antras variantas, reikia daug kalbėtis, dažnai susitikti, būti nuoširdiems, artimiems bei draugiškiems, stengtis dėl visų bei mėgautis kūrybiniais džiaugsmais. Manau, kad abu variantai tinka, rezultatas gali būti tas pats, jei tiktai visi dėl to susitaria.

– Scenoje atrodote tarsi vienas darnus organizmas. Ar gyvenime jūsų charakteriai panašūs, o galbūt kaip tik esate tos priešingybės, kurios viena kitą papildo?

– Veronika: Per šiuos gyvavimo metus puikiai nugludinome savo personažus. Nieko specialiai nekūrėme, tiesiog stengėmės kuo labiau išryškinti svarbiausius savo charakterio bruožus. Aš pati scenoje esu linksmasis, žaismingasis personažas. Taip yra ir mano gyvenime, visur lydi juokas. Rūta – moteriškumo simbolis. Pastebiu, kad ir gyvenime tiek jos judesiai, tiek manieros yra labai plastiškos, jos ramus, tvirtas tonas. Ji tikrai labai moteriška. Ugnė – romantikė, svajotoja. Gyvenime ji jautri ir trapi asmenybė su didžiule širdimi.

– Rūta: Scena – tai pasaulis, kuriame užsidegus šviesoms ir suskambus pirmajai natai nukeliauji mintimis ten, kur nuneša atlikėjas. Tad ir mes turime savo pasaulį, įgūdžius, technikas, savo moteriškas paslaptis, kad mūsų žiūrovas jaustųsi būtent ten, kur mes jį ir kviečiame nusikelti. Organiškumas, improvizacija, profesionalumas, artistiškumas, moteriškumas – tai mūsų kertiniai taškai, dėl kurių scenoje atrodome kaip vienas organizmas. Už viso to slepiasi nuoseklus darbas, bet jis malonus (šypsosi).

– Ugnė: Mūsų charakteriai yra labai skirtingi. Jei ne gyvenime, tai scenoje mes viena kitą papildome. Veronika simbolizuoja juoką ir linksmybes, Rūta – moteriškumą ir motiniškumą, o aš atspindžiu švelnumą ir romantiką.

– Šiuo metu ne tik esate aktyvios muzikinėje veikloje, bet dvi iš jūsų esate ir mamos. Atskleiskite, kaip suderinate motinystę ir karjerą?

– Veronika: Svarbiausia – geras vyras ir seneliai (šypsosi). Mes abu su vyru esame muzikantai, tad labai gerai vienas kitą suprantame, suvokiame, kas yra mūsų pašaukimas ir žinome, kad tai reikia puoselėti. Bet taip pat labai esame atsidavę šeimai. Šeima mūsų gyvenime yra svarbiausia. Ir viską darome kartu. Tai, manau, ir yra visa esmė. Viskas įmanoma, kai gyveni, bendrauji, kuri, juokiesi, planuoji dviese. Mes viską labai tiksliai planuojame, ir tai yra tikras išsigelbėjimas, nes planuojant atsiranda dar daugiau laiko. Bet, žinoma, be senelių pagalbos tikrai neišsiverstume.

– Rūta: Kai labai nori, viskas įmanoma. Man būtų sunkiau įsivaizduoti motinystę be dainavimo. Kiekviena diena namuose prasideda ir baigiasi daina. Muzika – tai mano gyvenimo būdas, pašaukimas, ji kaip kūdikis, kurį auginu, tobulinu ir mokausi pati. O sūnus į gyvenimą atnešė dar daugiau šviesos ir nesibaigiančio vidinio noro judėti pirmyn. Kiekviena diena, kupina beribės meilės ir atradimų su sūnumi, tik dar labiau įprasmina mano būtį, mano kaip mamos, žmonos, dukros, draugės, muzikantės vaidmenį. Esu dėkinga savo vyrui už paramą ir meilę.

Svajonių vasara

Veronika Čičinskaitė-Golovanova

Planai – kaip pasaka be galo. Jų labai daug. Ruošiamės kurtis naujus kostiumus, švęsti gimtadienį ir ta proga surengti koncertus, o svarbiausia, pristatysime savo pirmąją kalėdinę vinilinę plokštelę. Tai labai jaudinantis laukimas. Aš dar turiu solinį projektą su savo "Veronika ChiChi" kvartetu. Tad laukia keli koncertai džiazo festivaliuose, kurių labai laukiu. Ir netolimoje ateityje naujas albumas arba vinilas. O svajonių atostogos – ramus poilsis prie jūros su šeima. Skamba paprastai, bet tokiomis apsukomis besisukančiame gyvenime tik to ir tetrūksta.

Rūta Švipaitė

Su grupe šią vasarą turėsime puikių koncertų ir nuosekliai dirbsime. Turime parengę staigmenų savo ištikimai publikai, kurių išduoti dar negaliu. Metai bus puikūs! Šią vasarą taip pat nuoširdžiai džiaugsimės ir mūsų Ugnės vestuvėmis. O pati dar šią vasarą muzikuosiu su vokaliniu duetu "Social Call", užsiimsiu ir kitais projektais, ruošimės rudens ir žiemos koncertams. Išgyvenu kūrybos procesą, tad vasara bus paskirta jam. Na, o su šeima pailsėsime prie jūros, pakeliausime po Lietuvą bei kaimynines šalis. Tad veiklos daug, o vasara, kaip visuomet, – tokia trumpa.

Ugnė Bakanauskaitė

Kaip grupė planuojame išleisti vinilinę plokštelę ir rengti koncertinį turą po Lietuvą. Kaip atlikėja ir toliau įgyvendinsiu kitų projektų planus, tokius kaip "Folk in Jazz". Numatyta įvairių koncertų kaip džiazo atlikėjai bei muzikinių suvenyrų idėjininkei. Visos šios veiklos man – vienas malonumas. Dar vasarą vyks mano vestuvės, taigi nėra laiko ilsėtis. Esu pamišusi dėl kelionių, visos mano lėšos skirtos joms. Aktyvus pasaulio pažinimas – didžiausias poilsis.