Menininkų diskusijos virė Architektų sąjungos galerijoje atidarant prieš metus Anapilin išėjusio vieno Kauno bohemos simbolių – tapytojo Raimundo Mikšio–Šniūro kūrybos parodą.

Galerijoje eksponuojama ryškaus ekspresyviojo prado kūryba atkeliavo iš R.Mikšio gyvenimo draugės Irenos Mikuličiūtės ir kitų privačių kolekcijų.

"Jo kūryba labai įvairi, o kartu – vientisa. Tai yra tikro menininko bruožas, – atidarant parodą sakė vyresniosios kartos tapytojas Alfonsas Vilpišauskas. – Egzistencinė kančia jo kūryboje – nuoširdi ir neperspausta. Norisi palinkėti kiekvienam "pabažnam" tiek išeinant palikti."

Menininkai, tapytojo bičiuliai dalijosi prisiminimais apie Raimundą, diskutavo apie jo kūrybą. Aptarti ir kai kurias R.Mikšio drobes ženklinantys įplėšimai, įpjovimai. "Raimundas nutapydavo darbą, o po kurio laiko neretai nuspręsdavo, kad jam nepavyko. Norėdamas jį sunaikinti, darbuodavosi ir peiliu", – apgailestavo galerininkė I.Mikuličiūtė, nuo sunaikinimo išgelbėjusi ne vieną menininko darbą.

Pamatęs įpjautą dailininko autoportretą, A.Vilpišauskas patarė kūrybinį R.Mikšio palikimą tvarkančiai I.Mikuličiūtei jo nerestauruoti. Jis pastebėjo, kad šis įpjovimas netgi papildo autoportreto kompoziciją.

"Menininkai juk maksimalistai. Tai gali būti genialus kūrinys, bet jei dailininkui pasirodė, kad pirminės idėjos įgyvendinti nepavyko – kiti ir to darbo pėdsakus stengsis sunaikinti", – pasakojo I.Mikuličiūtė.

Po R.Mikšio mirties prabilta apie išeinančią Kauno bohemą. I.Mikuličiūtė įsitikinusi: Raimundas išsivedė savo draugus. Po jo mirties išėjo žurnalistas Šiaurys Narbutas, grafikas Justas Tolvaišis, aktorius Viktoras Šinkariukas, fotomenininkas Visvaldas Dragūnas. "Tai buvo tas pats žmonių ratas, ta pati bohema. Su Š.Narbutu Raimundas mėgdavo diskutuoti įvairiausiomis temomis – abu buvo plataus išsilavinimo. Mano galerijoje dažnai skambėjo muzika, Raimundo parodų atidarymai nepraeidavo be jo pianinu atliekamo bliuzo", – prisiminė galerininkė.

Raimundą ir kai kuriuos jo draugus ji vadina tragiško likimo žmonėmis, alkoholiu naikinusius save ir anksti išėjusius. "Todėl ir išėjo, kad visiškai savęs nesaugojo – gyveno drastiškai. Kaunas nėra draugiškas menininkams, bohemiškas miestas. Čia meno žmonėms sunku – jie nesijaučia savi. Jei kokios intelektualinės diskusijos vyksta, jos vyksta kažkur privačioje erdvėje, beveik pogrindyje", – pastebėjo I.Mikuličiūtė.

R.Mikšio kūrybą I.Mikuličiūtė žada išsaugoti vienoje kolekcijoje – neišdalyti, neišparduoti. Tapytojo darbų turinčios galerijos "Kauno langas" direktorius Povilas Alesius pastebėjo, kad kol kas padidėjusio susidomėjimo R.Mikšio darbais rinkoje nėra. Nors, anot jo, darbų vertė rinkoje ateityje tikrai augs. "Praėjus kiek laiko po savitą stilių turinčio dailininko mirties staiga suvokiama, kad jis daugiau nebesukurs, kad tokiu stiliumi sukurtų darbų skaičius – ribotas. R.Mikšys apskritai nepaliko daug kūrinių, o rinkoje jų iš viso vienetai", – sakė P.Alesius.

R.Mikšio tapybos darbų paroda Architektų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje (Vilniaus g. 22) veiks iki kovo 8 d.