Erotinės scenos, plikai nuskusta galva, gyvenimas romantiškame fantastikos pasaulyje – į tokią filmo „Aurora“ būtį nepabūgo nerti aktorė Jurga Jutaitė. Už geriausią metų moters vaidmenį pelniusi „Sidabrinės gervės“ statulėlę 27 metų J.Jutaitė sako tą darbą kino aikštelėje beveik pamiršusi, nes pasinėrė į kitą – kino prodiuserės – veiklą.

Režisierės Kristinos Buožytės romantinė mokslinės fantastikos drama „Aurora“ Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ šventėje, vykusioje praėjusį šeštadienį Vilniuje, susižėrė net septynias statulėles.

Kalbamės su viena laimėtojų – pagrindinio, Auroros, vaidmens atlikėja J.Jutaite.

- Jurga, kaip paminėjote „Sidabrinių gervių“ lietų, tekusį filmui „Aurora“? Jūs – vienintelė lietuvių aktorė, suvaidinusi gausybę apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pelniusiame filme.

– Malonu, kad šitas filmas buvo įvertintas Lietuvoje, ir tai yra svarbiausia. Už kelių dienų turiu atiduoti bakalauro darbą, tai šventimas buvo kuklus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigiu kino vadybos bakalauro studijas – būsiu diplomuota kino prodiuserė. Bet šį darbą dirbu jau ketverius metus.

Esu taip įsisukusi į darbus ir man tas filmas – jau praeitis. Jis pateko į ekranus praėjus geriems dvejiems metams. O pirmieji filmavimo darbai buvo pradėti daugiau kaip prieš trejus metus. Daugiausia, ką iš aikštelės išsinešiau, – tai patirtis, įgyta pačiame filmavimo procese. Dabar „Aurora“ ir aš jau gyvename atskirus gyvenimus.

– Bandote nusigręžti nuo aktorystės, kai aplankė tokia sėkmė? Ar žiūrėjote filmo premjerą kuriame nors kino festivalyje? Kokia žiūrovų reakcija buvo užsienyje ir kokia - Lietuvoje?

– Pirmą kartą filmą pamačiau kino festivalyje Karlovi Varuose, Čekijoje, kur įvyko tarptautinė jo premjera. Žiūrovai jį suprato, mėgavosi skirtingais dalykais: vieni operatoriaus darbu, kiti – režisūra, treti – aktorių vaidyba. Išgirdome daug gerų atsiliepimų, buvo daug geros energijos. Praėjusį rudenį filmas buvo parodytas Jungtinėse Amerikos Valstijose – tarptautiniame kino festivalyje „Fantastic Fest“ Niujorke, kituose kino festivaliuose. Filmas jau turi apie 20 apdovanojimų.

Lietuvoje, tikėjausi, žiūrovai bus konservatyvesni. Bet atsiliepimai buvo teigiami. Man asmeniškai buvo ypač svarbi kelių kritikų nuomonė. Galutinai apsiraminau, kai perskaičiau amžinatilsį Valdo Gedgaudo recenziją.

– Filmo idėja – išskirtinė, žanras – mokslinė fantastika. Viskas apgaubta romantikos, nemažai erotinių scenų. Gal ir jums, kaip partneriui Mariui Jampolskiui, teko lankytis mokslinėse konferencijose, kad geriau įsikirstumėte į režisierės idėją? Kaip ruošėtės Auroros vaidmeniui? Kas jums padėjo?

– Ne, į mokslines konferencijas man neteko važinėti. Moteris, Aurora, kurią vaidinu, yra visiškai atsiribojusi nuo aplinkos, užsidariusi savo sąmonėje. Todėl ruoštis filmavimui pradėjau nuo atsiribojimo. Visa medžiaga, kuri reikalinga vaidmeniui, buvau aš pati. Knaisiojausi po savo praeitį, patirtį – kad prikelčiau, atgaminčiau įspūdžius, emocijas ir juos pritaikyčiau filme. Buvo įdomu. Sudėtinga yra įdomu.

– Ar daug aktorių buvo pakviesta į Auroros vaidmens atranką?

– Kiek žinau, pagrindinio vaidmens aktorės paieškos truko daugiau kaip pusę metų. Matyt, ne dėl to, kad režisierė negalėjo aktorės išsirinkti. Ko gero, dėl to, kad aktorės, kurias Kristina pasirinkdavo, atsisakydavo vaidmens, sužinojusios visas jo subtilybes.

- Atsisakydavo dėl erotinių scenų?

- Manau, ir dėl to. Tikrai ilgai užtruko tos paieškos.

- O kaip jūs išdrįsote apsinuoginti? Šiurkščiai tariant, ne tik prieš M.Jampolskį – kino aikštelėje dirba apie 40 žmonių. Pati pasiryžote ar kas nors įkalbėjo?

- Hmmm... Tokia filmo idėja. Buvau mačiusi Kristinos filmą „Kolekcionierė“. Labai apsidžiaugiau, kad Lietuvoje atsirado nauja režisierė. Man labai patiko tas jos darbas, tiesiog pradėjau ją gerbti. O kai sužinojau, kad ji kuria naują filmą, įsivaizdavau, kad tai bus rimtas kūrinys. Sutikau, pasitikėdama jos talentu. Tiesą sakant, ir operatoriaus Felikso Abrukausko. Manau, kad juodu – geras duetas.

– Kokių netikėčiausių atsiliepimų išgirdote apie filmą – iš artimųjų, draugų, kino žmonių? Gal koks uolus dorovės sergėtojas jus įžeidė?

– Tėtė, kai susitikome, pasakė: „Džiaugiuosi, matydamas tave gyvą.“ Tai buvo gražus komplimentas. O įžeidė... Tiesą sakant, į akis kritikos niekas taip ir neišsakė. Nustebau, nes tikrai jai buvau pasiruošusi.

– Suvaidinote trijuose puikiuose filmuose – Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ ir „Kai apkabinsiu tave“ bei „Auroroje“. Ir staiga nutarėte tūnoti už kadro – tapti kino prodiusere. Kodėl?

– Su kinu ir susipažinau per K.Vildžūną. Mintis imtis kino prodiusavimo kilo būtent po pirmosios mano gyvenime filmavimo dienos Kristijono juostoje „Aš esi tu“. Kai atvažiavau į filmavimo aikštelę ir pamačiau, kaip 50 suaugusių žmonių kuria visiškai neegzistuojančią realybę, tuo labai susižavėjau.

Apsižvalgiusi aikštelėje ir pamačiusi, kas ką veikia, pamaniau, kad prodiusavimas yra tai, ką galėčiau daryti. Matyt, buvau įkvėpta prodiuserės Uljanos Kim, K.Vildžiūno žmonos, darbo. Iš tikrųjų niekada neturėjau potraukio vaidybai. Bet noras dirbti kino srityje atsirado po pirmosios darbo dienos.

Neatsisakau filmuotis. Bet šiuo metu didžiausios mano ambicijos – ne vaidyba. Aš negaliu atsisakyti iššūkių – turiu tokią problemą. Užtat, jei paklius į rankas kas nors sudėtingo, turiu nuojautą, kad galiu norėti tai įveikti.

– Įdomu. Kurie išskirtinio turinio, išskirtinės idėjos filmai paliko didžiausią įspūdį?

– Vienas didesnių atradimų pastaruoju metu buvo Aleksandro Sokurovo „Faustas“, kurį pamačiau Karlovi Varuose ir labai apsidžiaugiau, taip pat „Šventieji motorai“.

– Kuri kino aktorė, vaidinanti neįprastuose, keistuose filmuose, yra jums pavyzdys, idealas?

– Man patinka, kokius vaidmenis renkasi Naomi Watts, Charlotte Gainsbourg, Tilda Swinton.

– Sakėte, kad jūsų bakalauro filmas sukamas Vilniaus geležinkelio stotyje.

– Taip. Praktinis mano darbas – trumpametražis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“. Esame įpusėję filmavimo darbus, baigti planuojame rudenį. Tai – ne mano vienos darbas, jį prodiusuojame trise. Aš atsakinga už aktorių atranką, kostiumus, grimuotojus. Rūpinuosi jų darbo eiga, stengiuosi, kad jie turėtų viską, ko prireiks darbe.

Labai vertinu „Auroros“ prodiuserės Ievos Norvilienės darbą. Ji įveikė didelį aukštą kalną – taip plačiai pasaulyje pastaruoju metu nebuvo parodytas joks lietuvių filmas.

– Kokių pagrindinių principų laikotės: darbe, meilėje, santykiuose su artimaisiais, kelionėje?

– Priėmus sprendimą – nedvejoti. Rizikuoti dėl savo svajonių. Būti sąmoninga ir sunkias patirtis priimti kaip natūralų augimo procesą.