Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ Vaidas Baumila ir Monika Linkytė pirmą vakarą Vienoje praleido plaukiodami Dunojumi ir gurkšnodami vyną, o spaudos konferencijoje žurnalistus labiausiai domino, ar jie po konkurso ketina susituokti, pasakoja Lietuvos delegacijos vadovas Audrius Giržadas.

Jis teigia, kad teko koreguoti konkurso organizatorių pasiūlytus pasirodymo planus.

„Jau kelerius metus „Eurovizijoje“ prieš reginį dubleriai sudainuoja dainą ir mes gauname iš anksto pasižiūrėti, kaip tai atrodys. Tada buvau rimtai sunerimęs“, – sako Audrius Giržadas.

– Pradėkime nuo pradžių: kaip pavyko kelionė? Ar lengvai pakilote? Ar minkštai nusileidote?

– Buvome maloniai nustebinti Austrijos avialinijų personalizuoto sveikinimo ir sėkmės palinkėjimo mūsų delegacijai. Puikiai nusileidome ir turėjome puikų vakarą – plaukėme laivu Dunojaus upe su taure vyno ir gražiais Vienos vaizdais. Po kelionės turėjome ramų, jaukų vakarą.

– Ar Vienoje matosi, kad vyksta „Eurovizija“, t. y. popso muzikos šventė, ar Viena yra klasikinės muzikos sostinė ir ten niekas nežino, kad vyksta „Eurovizija“?

– Kad vyksta „Eurovizija“, žmonės čia žino, bent jau ten, kur mes buvome: arenoje, viešbutyje. (Gyvename netoli koncertų salės). Aplinkui žmonės tikrai žino. Miestas jau yra pasipuošęs. Tie, kurie vis dėlto klausosi vien tik klasikinės muzikos, jeigu tikėsime, kad Viena yra tik klasikinės muzikos miestas, gal „Eurovizija“ nelabai domisi, bet šiaip eiliniai vieniečiai, iš kur jie bebūtų atvykę, gyvena savo gyvenimą. Tai – dar vienas didelis renginys mieste. Šalis tikrai daug investavo į šį renginį. Mūsų gidai apie tai nuolat pasakoja. Ir Viena, ir visa Austrija labai laukia „Eurovizijos“.

– Paminėjai vakarą su kelione. Trečiadienį išgirdome neramias žinias, kad kažkas nutiko Vaido balsui – jis užkimęs. Ar tai – kelionės laivu pasekmė, ar jis tai atsivežė iš Vilniaus?

– Šią dovaną jis atsivežė iš Vilniaus. Matyt, šalies, klimato pasikeitimas turi įtakos. Deja, iš savo eurovizinės praktikos galiu pasakyti, jog tai įvyksta vos ne kiekvieną kartą. Dieną ar dvi tenka praleisti labiau rūpinantis savo sveikata, balsu, kad vėl sugrįžtum į normalią būseną.

– Vadinasi, tai nekelia nerimo, yra eilinis peršalimas, kuris gali praeiti, jeigu ne rytoj, tai poryt?

– Labai to tikiuosi.

– Papasakok apie pačią salę. Kaip ji atrodo? Ar įspūdingas vidus, išorė?

– Išorė nėra įspūdinga, nes, jeigu neklystu, pastatas yra statytas apie 1950 m. Tai nėra didelė salė. Ji tradiciškai skirta sporto renginiams ir nealsuoja prabanga. Suprantama, kaip ir visada per tokius renginius kaip „Eurovizija“, viskas išpuošiama, užtempiami tentai, uždengiami stendai, viskas šviežiai perdažoma ir išklojama. Viduje mes jaučiamės labai modernioje aplinkoje.

– Ar kuo nors nustebino pati scena? Kaip joje jaučiasi atlikėjai?

– Pačios scenos atlikėjai galbūt tikėjosi kitokios. Tiek Monika, tiek Vaidas antradienį sakė, kad tikėjosi, jog pati scena bus didesnė. Jeigu žiūrėsime į visą konstrukciją, statinį iš vamzdžių, tai scena atrodo didžiulė, bet erdvė, kurioje būna atlikėjas, nėra didelė.

– Kaip praėjo pirmoji repeticija? Paprastai po jos paaiškėja visi pliusai ir minusai. Ar dar reikia kažką taisyti, ar viskas yra normalu?

– Žinoma, visada kyla nesibaigiančios diskusijos dėl vizualikos: kas turėtų būti ekranuose, kodėl vienokie piešiniai, o ne kitokie, kodėl vienokios gėlės, o ne kitokios? Visi yra labai dideli specialistai svarstyti, patarinėti, pateikti, kaip skaitau komentaruose. Išmanančių ir mėgstančių į „Euroviziją“ pasikasyti liežuvį ir nagus ir tokiu būdu priminti apie save, visada buvo ir bus. Kalbame ir apie rūbus, ir kitus dalykus.

Aš pats kažkiek nusiraminau. Buvau sunerimęs, kai mums atsiuntė peržiūrą. Jau kelerius metus „Eurovizijoje“ prieš reginį dubleriai sudainuoja dainą ir mes gauname iš anksto pasižiūrėti, kaip tai atrodys. Tada buvau rimtai sunerimęs. Taip, kaip yra dabar, – ženkliai geriau. Jie tikrai geranoriškai atsižvelgė į mūsų prašymus. Dėl garso, atlikėjai sakė, yra patenkinti. Jiems ir ausinėse gerai girdisi garsas, ir gerai skamba. Iš garsinės pusės, čia dirba patys geriausi profesionalai.

– Ar kaip visada dirba Švedijos komanda, ar dirba vietiniai specialistai?

– Čia dirba labai daug žmonių. Daugiausia – vietiniai. Dirba ir žmonės, kurie jau eina iš „Eurovizijos“ į „Euroviziją“. Jie netgi ne švedai. Mes vis minime žmogų legendą – Stuartą Barlow, kuris yra britas.

– Nei tu, nei aš nesame dizaineriai, bet įdomi tavo nuomone, kaip atrodo mūsų atlikėjai? Gal girdėjai atsiliepimų iš kitų?

– Man jie atrodo labai gerai. Manau, kad ir patys gerai jaučiasi, gerai atrodo sau. Tiesą sakant, juokinga skaityti komentarus, kai žymūs dizaineriai, kuriems buvo pasiūlyta šiais metais aprengti mūsų atlikėju, dėjo į krūmus, o dabar, nesuprasdami, kad žiūri repeticiją, klausia, kodėl dainininkė stovi žemakulniais bateliais. Todėl, kad sunku keturias valandas stovėti su aukštakulniais ir nėra reikalo tai daryti. Kai ji lips į sceną, apsiaus aukštakulnius.

– Turbūt tai, ką jau galėjome matyti, tėra repeticinis vaizdas.

– Tai buvo repeticija. Ji buvo be grimo, be šukuosenos. Tai skirta tik tam, kad šviesos, vaizdo dizaineriai matytų kostiumų spalvas, kad pačios komandos pamatytų kostiumus ir, jeigu juose reikia kažką pataisyti (pavyzdžiui, kostiumuose yra kišenėlės, skylutės laidams), kad būtų laiko tuos visus dalykus ištaisyti.

– Paprastai po pirmos repeticijos būna spaudos konferencija. Kas labiausiai domino žurnalistus?

– Labiausiai žurnalistus domino tai, ar jie nuoširdžiai bučiuojasi, ar jie susituoks po „Eurovizijos“. Žinoma, tai vyksta juokais. Jie sulaukė nepaprastai daug dėmesio. Pirmoji spaudos konferencija, vadinama „Meet and greet“ (angl. „Pasitikti ir pasveikinti“), dar nėra oficialioji spaudos konferencija. Salė buvo beveik pilna žmonių. Visi kalbino ir Vaidą, ir Moniką. Paskui privačiuose interviu išsirikiavo didžiulė eilė. Jie ten užtruko dvi su puse valandos.

– Man visada būdavo labai juokinga, kai žurnalistai būtinai ir primygtinai prašydavo atlikėjų ką nors padainuoti. Ar reikėjo dainuoti Vaidui ir Monikai? Ir, jeigu reikėjo, ką jie dainavo?

– Pora žurnalistų prašė padainuoti, bet šiuo atveju aš buvau griežtas. Sakiau, kad jau yra pridainuota pakankamai. Tuo labiau, kad kai kurie jų prašė padainuoti dar Amsterdame, vadinamojoje „Mažojoje Eurovizijoje“. Gan griežtai pasakiau – jeigu reikia, įrašą pasiimkite iš ten. Maža to, kad jie nesustodami kalba bene 3 val., tai dar jų ir dainuoti prašo. Keletą kartų jie vis dėlto padainavo eilutę iš priedainio.

– Iki antros repeticijos lieka dvi dienos. Ką veiksite per tas dvi dienas? Ar vaikščiosite į klasikinės muzikos koncertus?

– Vaikščiosime į klasikinės muzikos koncertus. Ketvirtadienį vyks vienas didelis renginys atvirame ore. Su nerimu stebime orų prognozes, nes sakė, kad per tą renginį Vienoje tradiciškai lyja. Tikėkimės, kad mums pavyks to išvengti. Kultūrinė programa – ir klasikinės, ir pop muzikos, ir muziejų (gavome leidimus nemokamai patekti į muziejus) – yra tikrai plati. Galimybių pamatyti tą žymiąją Vieną, į kurią daug kas veržiasi, turime apsčiai.