„Klipas gimė netyčia. Turėjau minčių nufilmuoti trumpo metro filmą, pristatantį mano naują dainų rinkinį „Žvėrynė“. Paskambinau savo bičiuliui Nerijui Kuzmickui, papasakojau viziją. Tą pačią dieną pradėjome pasiruošimo darbus“, – pasakoja FC Baseball.

Filmas turėjo būti apie pokalbį su savimi. „Viską norėjau pateikti susirašinėjimo forma: nuolat pernelyg viską apmąstančiam Tau rašo spontaniškasis Tu, bandydamas įkvėpti, prajuokinti, nuraminti ir taip išgelbėti judviejų buvimą šioje žemėje, – sako Tautvydas. – Pokalbius norėjau praturtinti vaizdais, kuriuose matomas santykis tarp vyro ir moters. Vieni tų vaizdų – vaniliniai: galbūt tai – santykių pradžia, galbūt paviršius. Kiti – purvini, mat visi turi praeitį vis randančią būdų sudrumsti malonią dabarties tylą.“

Filmavimui labai svarbu buvo rasti tinkamą merginą, nes Tautvydas visus kylančius kūrybinius klausimus bando atsakyti „per žmogų“.

„Tiek mano dainų žodžiuose, tiek nuotraukose ar vaizdo klipuose – misija visur tokia pati: užčiuopti ir užfiksuoti žmogiškumą. Menas vardan meno, estetika vardan estetikos manęs niekada nedomino“, – teigia FC Baseball.

Kai rado Gintę, iškart žinojo, kad rado tą žmogų. „Gintė – graži, bet griežta. Rimta, bet žaisminga. Jauna, bet jos akyse – mintys. Iki filmavimo buvome susitikę vos kartą: aptarėme filmavimo dienos detales ir išsiskirstėme, – pasakoja Tautvydas. – Tai, kad anksčiau nebuvome pažįstami, mano galva, labai padėjo galutiniam rezultatui. Tai yra dalis to keisto metodo, kuriuo aš taip tikiu: kadangi nei aš, nei mano partnerė nesame aktoriai, viską reikia pasukti taip, kad vaidinti mums neprireiktų. Dėl to pažintis ekrane ir atrodo, kaip pažintis, pirmas bučinys – kaip pirmas bučinys, paskutinysis taip pat. Nes vaidybos ten nėra. Tai lyg keisčiausias pasaulyje realybės šou.“

Vaizdo klipą jie filmavo vieną dieną: susitikę 10 val. ryto, darbus pabaigė vidurnaktį. Paskutinė scena buvo „kruvino šokio“ epizodas.

„Buvome pavargę, bet pripratę prie kameros ir vieni prie kitų. Scena turėjo iliustruoti santykių pabaigos pradžią, – kai viskas ima irti, tačiau abi pusės nenori to pripažinti nei sau, nei vienas kitam, – kalba FC Baseball. – Lėtas šokis kraujo baloje. Filmuojant šią sceną, fone grojo penkiasdešimtųjų džiazas, aplinka tarsi ištirpo. Burnoje jautėsi saldus netikro kraujo skonis. Nufilmavus šokio kadrus, paklausiau Gintės, ar galiu ją pabučiuoti, mat iš anksto dėl tokių kadrų mes nesitarėme. Ji nusišypsojo ir pasakė, kad keisčiau būtų to nepadaryti.“

Grįžęs namo Tautvydas nusiplovė sudžiūvusį kraują ir peržiūrėjo per dieną nufilmuotą medžiagą. „Supratau, kad šios scenos galėtų iliustruoti visas dainas albume, nes mes užfiksavome „Žvėrynę“ – tą mistinį jausmą, apie kurį ir yra trečiasis mano albumas“, – sako FC Baseball.