Depresija? Stresas? Nervinis išsekimas? Kas tai? Visi kaunietės kalbinti Fidžio salų gyventojai nuoširdžiai purtė galvas ir šių terminų, vadinamų civilizuoto pasaulio rykšte, reikšmės nežinojo.
Verslas – indų rankose
Matydama švytinčius ir laimingus žmones tolimoje egzotiškoje Ramiojo vandenyno salų valstybėje, vertimų biuro AIRV direktorė Vilma Burneikienė nesistebėjo, kad Fidžio kalboje nėra žodžių, apibūdinančių dvasios negalavimus, sukeltus civizuoto gyvenimo tempo, konkurencijos, nuovargio.
"Jie dažnai rąžosi, tinginiauja, neskuba. Tiesiog – džiaugiasi gyvenimu", – prisimindama salose matytus Fidžio gyventojus šypsojosi Vilma. Ji pastebėjo, kad salų valstybėje daugelį darbų atlieka, užsiima verslu, steigia nuosavas parduotuves, valdo dviejų didžiausių Fidžio salų derlingiausias žemes čia įsikūrę indai.
Mažesnėse salose, kuriose beveik nepamatysi žmogaus rankos pėdsakų, žmonės gyvena kaip komunizme – bendruomeniniu principu. Kartu dirba, gamina, maitinasi, renka pinigus į bendrą katilą, švenčia ir linksminasi.
"Daugybė gyventojų net nesilankė kitose salose, – stebėjosi V.Burneikienė. – Jų išvykos – nebent iki turgelių ant vandens, kur prekybos pagrindas – mainai."
Ragavo haliucinogeninio gėrimo
"Iš pradžių, kaip pas odontologą, aptirpo liežuvis ir lūpos, – prisiminė įspūdį V.Burneikienė, kelis kartus dalyvavusi tradicinėje Fidžio svaigiųjų pipirų gėrimo degustavimo ceremonijoje. – Po to daugelis mūsų jautėme tarsi palengvėjimą ir atsipalaidavimą."
Fidžyje svaigiųjų pipirų gėrimas (angl. – kava-kava) – tai stiprus, iš pipirinių šeimos vaistinio augalo (Piper methstyicum) šaknies pagamintas gėrimas, dar vadinamas yaqona.
Manoma, kad mažomis dozėmis itin retai naudojamas haliucinogeninis gėrimas nėra pavojingas, o dėl to, kad yra turtingas vitamino B, veikia kaip natūralus raumenis atpalaiduojantis antidepresantas.
Suteikiama garbė turistams
"Ruošiant svaigiųjų pipirų gėrimą, moterys negali artintis, nes jos – "nešvarios", – pasakojo V.Burneikienė. – Pipirmedžio šaknį smulkina vyrai. Stebėjau, kaip jie, suvynioję į audinį, spaudė šaknies syvus, kurie buvo panašūs į drumzliną it balos vandenį, tekėjo į didelį dubenį tanoa."
"Bula!" – perduodant mažesnį, iš kokoso riešuto padarytą dubenėlį, sakydavo vienas kitam žmonės. Namelio centre sėdėjo vyrai. Pirmieji šio keisto, beveik beskonio, gėrimo ragaudavo taip pat vyrai.
"Jie išsirinkdavo lyderį iš turistų būrio ir jam pirmajam duodavo paragauti kava-kava gėrimo. Ir tik po vyrų ateidavo eilė moterims, – V.Burneikienė neslėpė, kad jai svaigiųjų pipirų gėrimas nelabai patiko. Tačiau kiekvienas ceremonijos dalyvis privalėjo išgerti visą patiektą gėrimo porciją ir padėkoti. – Kitaip tai būtų didelis įžeidimas."
Vyrai ilsisi dažniau
V.Burneikienė nėra feministė, tačiau aplankytose Fidžio salose jai į akis krito vyrų ir moterų statuso skirtumai. Lietuvė pastebėjo, kad kol tenykščiai vyrai bendrauja, tobulinasi ar paprasčiausiai tinginiauja, moterys dirba.
"Apsilankius namuose, svečią pasitinka vyrai, o moterys, lyg gavusios ženklą, vėliau staiga atsirasdavo tarsi iš niekur, – pasakojo Vilma. – Jos smulkina daržoves, iš didelių lapų siuva demblius, drabužius, prižiūri vaikus."
"Beje, valgį gamina ir vyrai, – pastebėjo V.Burneikienė. – Jie prieš vestuves nuotakos tėvams nusiunčia savo pagamintą patiekalą."
Per masinius susibūrimus vyrai būna savo būryje, moterys – savo, todėl iš šalies neįmanoma atskirti, kur kieno žmona ar mylimoji.
Fidžio vyrai – romantiški ir dosnūs: mylimosioms dovanoja banginio dantį. Jie nėra dailūs – beveik visi apkūnūs, matyt, nuo kaloringo maisto, dažnai valgomų įvairių blynų ir saldėsių. Jų šukuosenos vešlios, panašios į pienės žiedą su styrančiais plaukais. Nosys – plačios, priplotos.
Net ir pagrindinėse salose Viti Levu ir Vanua Levu, kur yra ir verslo pastatų, pasaulinių prekės ženklų, švarkais vilkintys, nešiojamaisiais kompiuteriais nešini Fidžio vyrai segi tradicinius sijonus su kišenėmis.
Perlai labai pigūs
Fidžyje yra salų, kurių nepasiekė elektra, žmonės neturi nei televizoriaus, nei radijo, o vaikai nelanko mokyklos.
"Tačiau mūsų aplankytoje mokykloje, į kurią vaikai atplukdomi valtimis iš mažesnių salų, neblogai kalbėjo angliškai, – Vilma pamena, kad nė vieno kompiuterio mokykloje neturintys vaikai sėdi prie paprastų medinių stalų, tačiau spinduliuoja draugiškumu. – Jie klegėjo ir juokėsi, save matydami vaizdo kamerose, ir nuoširdžiai dėkojo už saldainius."
Fidžyje daug laukinių, civilizacijos nepaliestų salų, kai kurios jų išsiskiria niūriu grožiu ir nepanašios į jaunavedžių ir mylimųjų pamėgtas Maldyvų salas.
Kruiziniu laivu atplukdytus turistus salos gyventojai pasitinka šokiais, vaišina natūraliais vaisiais, kepsniais, kurie, kad neatvėstų, susukami į lapus ir užkasami į žemę. Svečiai gali įsigyti suvenyrų ir stebėtinai pigių natūralių baltųjų ar juodųjų perlų.
"Kartą, grįždami iš vienos salos, patekome į audrą, – pamena Vilma. – Jei liktum kai kuriose Fidžio salose, turbūt niekas nerastų ne vienus metus, o gal ir visą gyvenimą."
Turistų rojus
Fidžio Salų Respublika (Fidžis) – valstybė Ramiajame vandenyne, Fidžio salose. Plotas – 18,27 tūkst. kv. m; 2009 m. suskaičiuota 849 tūkst. gyventojų.
Šalis išsidėsčiusi 322 salose. Iš jų tik 106 salos gyvenamos. Dviejose pagrindinėse salose – Viti Levu ir Vanua Levu yra beveik 87 proc. gyventojų.
Valstybinė kalba anglų, fidžių, fidžių hindi. Sostinė – Suva.
Fidžio ekonomika – viena abiausiai išsivysčiusių tarp Ramiojo vandenyno salų. Fidžyje gausu miškų, mineralų ir žuvininkystės išteklių. Pagrindiniai šalies pajamų šaltiniai – cukraus eksportas ir gerai išplėtota turizmo pramonė: salas kasmet aplanko apie 500 tūkst. turistų.
Naujausi komentarai