Filmas „Naktiniai gyvuliai“: realybės ir pasąmonės žaidimų kontrastai

Į kiną – nuo podiumo

Aukštosios mados kūrėjai dabar kuriamuose filmuose yra labai svarbūs. Šiuolaikinės tematikos ar fantastinio siužeto filmas retai be jų apsieina. Jie rengia stilingais arba ekstravagantiškais drabužiais filmų personažus, o vėliau šių modelių motyvus jau regime ant podiumų demonstruojamuose apdaruose.

T. Fordas ilgai dirbo mados namuose „Gucci“, buvo sėkmingas drabužių projektuotojas ir net kreatyvus direktorius, bet vien šia veikla neapsiribojo ir prieš septynerius metus debiutavo filmu „Vienišas vyras“. Tai buvo jaudinanti kamerinė istorija apie keturiasdešimtmetį Los Andželo koledžo anglų kalbos dėstytoją gėjų, po partnerio žūties galvojantį apie savižudybę, bet keli susitikimai su įvairiais žmonėmis šį jo sprendimą pakeičia.

Romanas romane

Ne mažiau dramatišką istoriją pasakoja filmas „Naktiniai gyvuliai“ – jis net gerokai sudėtingesnis. Čia trileriui būdingas turinys su aistromis ir įtampos kupinomis scenomis velkamas į intelektualaus kūrinio drabužius, o veiksmas balansuoja tarp realybės ir vieno herojaus parašytos knygos peripetijų. Sudėtingi ir filmo autorių žaidimai su laiku ir pasąmonėje vykstančiais procesais. Į panašius eksperimentus dabar vis dažniau leidžiasi filmų kūrėjai, norintys pabrėžti žmonių gyvenimus valdančią lemtį (Jerzy Skolimowskio „11 minučių“) ar glaudų dabarties ir ateities ryšį (ką tik matytame Deniso Villeneuve'o „Atvykime“).

„Naktiniuose gyvuliuose“ glaudžiai susieta dabartis ir praeitis. Tie dabarties ir praeities ryšiai ima ryškėti, kai Los Andželo meno galerijos savininkė Siuzana (akt. Amy Adams) pradeda skaityti jai dedikuotą buvusio vyro Edvardo (akt. Jake'as Gyllenhaalas) knygos rankraštį, kuriame moteris įžvelgia ne tik simbolinę įžeistų ambicijų reviziją, bet ir beveik neužmaskuotą keršto troškimą.

„Naktiniai gyvuliai“ sukurti taip, kad filmą norėtųsi pažiūrėti dar kartą. Tada bus lengviau prasibrauti pro kontrastų ir kontekstų raizgalynes.

Prieš Edvardą Siuzana jaučiasi nusikaltusi. Ne tik todėl, kad jį paliko dėl dabartinio vyro Volkerio, bet ir dėl to, kad Edvardui kadaise išrėžė, kad jis niekuomet netaps geru rašytoju. Vis dėlto filmas neapsiriboja dar viena šeiminių santykių krizės istorija.

Keli lygmenys

Filmas prasideda apgaulingais pikantiškais vaizdais iš apkūnių striptizo šokėjų konkurso. Ir jau šituose kadruose galime įžvelgti autorių metodą: su tolesniais veiksmais įvadiniai kadrai visai nesusiję, bet suteikia toną realybės vaizdų ir pasąmonės žaidimų kontrastams.

O jų filme yra net keli lygmenys. Profesinis: nusivylusi moderniu menu Siuzana vis ryškiau jaučia diskomfortą dėl glamūrinės aplinkos ir banalios kasdienybės skirtumo. Buitinis: jau seniai moteris nebesijaučia laiminga naujoje santuokoje, nebejaučia šiltų jausmų vyrui ir įtaria, kad jis turi meilužę. Trečias kontrastingas lygmuo – realūs Edvardo ir Siuzanos santykiai praeityje ir jų atspindys knygoje.

Edvardo parašytas romanas „Naktiniai gyvuliai“ pasakoja apie bet kokį žmogiškumą praradusią Teksaso gaują, kuri medžioja stovyklaujančią šeimą. Įsigilindama į kiekvieną knygos sakinį Siuzana atpažįsta vis daugiau siaubą keliančių detalių iš savo pačios praeities. Bet didžiausią nerimą kelia tai, kad romane įsisiautėję banditai nužudo pagrindinę heroję ir jos dukrą, prieš tai iš jų brutaliausiai išsityčioję. Nors tolesnis knygos tekstas skirtas gyvenimo prasmę praradusio vyro (romane jis vadinamas Toniu) kerštui, Siuzanai ramybės neduoda mintis apie taip neva užkoduotą mirtiną grėsmę jos gyvybei.

"Naktiniai gyvuliai" sukurti taip, kad filmą norėtųsi pažiūrėti dar kartą. Tada bus lengviau prasibrauti pro kontrastų ir kontekstų raizgalynę ir įžvelgti naujas prasmes.