Portalas šeštadienį jau rašė, kad baisiomis sąlygomis laikomų šunų istorijos suvirpino žurnalistės Ritos Miliūtės ir žurnalisto Andriaus Tapino širdis. Socialiniuose tinkluose netrūksta ir kitų žinomų žmonių liejamų emocijų.

„Po trečio puodelio kavos, emocijoms aprimus, tikiuosi parašyti labiau adekvatų įrašą. Daugelis mūsų stebime įvykius iš Širvintų, Tauragės ir Kretingos. Kalbu apie atrastas nelegalias gyvūnų, konkrečiai veislinių šunų daugyklas. Žinau, visokių turime nuomonių, reaguojame kas kaip galime ir jaudinamės, kuo visa tai pasibaigs! Teisiškai jaunimas yra suvaržytas, bet nenuleidžia rankų, budi, ieško kitų daugyklų, kovoja. Emocijos, žinoma, ima viršų, bet aš manau jie šaunuoliai! Net jei ir pasikeikia ar nepaiso etiketo! Tik reiktų labiau sukoordinuoti veiksmus, susiskirstyti į grupes. Atsiliepė šauni moteris, teisininkė!!! Daug susakė, patarė. Yra būdų, kaip būtų galima nenuleist rankų ir pakovoti. Tik bijau, kad tie antžmogiai skuba slėpt gyvūnus. Bet jei banga nenuslūgs, kaip, kad jie tikisi, šansų išgelbėti kuo daugiau gyvūnų tikrai yra!!! Aš ir pati, deja, esu pirkusi šunį iš nelegalios daugintojos, manydama, kad taip gyvūną išgelbėsiu... Beje, taip ir buvo, šuo sirgo babezioze, būtų nugaišęs. Dabar suprantu, kad taip tik parėmiau jų juodą verslą. Norisi man prisidėti, net jei ir sulauksiu pykčio ar smerkimo! Geriau vėliau negu niekada susivokti ir skatinti tai padaryti kitus! Važiuoti, deja, aš negaliu, dukrytė maža namie. Bet viešinimu, kontaktų paieška, pagalba noriu prisidėti. Kas su manimi?“ – feisbuke sekmadienį rašė dainininkė. 

Situaciją seka ir dainininkė Mia Pilibaitytė. „Tiesiog be žodžių....“, – rašė ji, pasidalijusi įrašais iš Širvintų. Portalas jau rašė, kad Širvintose rasti negyvi maži šuniukai ir kitų gyvūnų kaulai.

Aš ir pati, deja, esu pirkusi šunį iš nelegalios daugintojos, manydama, kad taip gyvūną išgelbėsiu... Dabar suprantu, kad taip tik parėmiau jų juodą verslą.

Žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė teigė jaučianti šimtą visokiausių jausmų dėl kankinamų gyvūnų. „Nuo nevilties iki pykčio, nuo baimės iki liūdesio. Aš negaliu sau leisti žiūrėti tų vaizdo įrašų, nes šiuo metu yra svarbiausios dienos mano darbe, dienos, kai turiu daug dirbti, o po tų vaizdų aš nebesu darbinga. Negaliu verkti, nes žinau, kad nebematysiu, o turiu skaityti. Negaliu sau leisti panikuoti, nes turiu susikaupusi tikrinti svarbius dalykus. Bet mane persekioja mintis: šiuos dalykus jau seniai pasakojo žmonės, gelbėjantys gyvūnus. Istorijas apie išprievartautus gyvūnus, apie pusiau ar pilnai pakartus, apie degintus rūgštimi ir daug visokio žiaurumo aš tiek girdėjau, tiek rašiau, tiek leidau publikuoti. Ar jūs stebitės? Viena baisiausių minčių man yra tai, kad taip – man baisu, pikta, jaučiuosi beviltiškai. Bet aš nesistebiu. Tuo pačiu – ar tikrai jūs stebitės? Tai nėra kaltinimas, bet ar ne mes patys pasirinkome daugumą metų apsimesti, kad nematome? Ar tikrai nepažįstate nei vieno žmogaus, pirkusio šuniuką iš daugintojų? Iš turgaus? Iš neatsakingų veisėjų (taip, tokių irgi būna)? Ar tikrai? Ką darėte pažinodami? Kiek kartų praėjote įrašus apie luošus arklius, kuriuos bandoma perimti iš savininkų, bet nepavyksta? Visa tai metų metais vyko panosėje ir mes nieko nepadarėme. Nepadarėme pakankamai. Galite ginčytis, o aš pykstu ant savęs už tai, kad nieko nepakeičiau. Būkite tikri. Po savaitės, dviejų tema nutils. Kaip nutilo daug svarbių temų. Ar tada ką nors pakeisite? Ar kas nors jūsų gyvenime pasikeis? Ar elgsitės kitaip? Ar to galime tikėtis? Mes pripratom dieną-dvi pamojuoti vėliavėlėmis ir jaustis didvyriais. Bet tam, kad tokio didumo problema nors kiek pajudėtų, to neužtenka. Tam, kad pajudėtų, daug žmonių privalo elgtis absoliučiai nepatogiai. Ilgą laiką. Ir tai paprastai turi pasekmių. Tie žmonės, kurie palaiko šitą temą gyvą, šaunuoliai. Tai svarbu. Svarbu mūsų neveiksnioje valstybėje, kuri nemyli nei žmogaus, nei juo labiau gyvūno. Tačiau skirtumą padarys tik kiekvienas iš mūsų, visam gyvenimui persukęs savo laikrodžius. Visam gyvenimui pakeitęs savo veiksmus. Visam gyvenimui išdrįsęs netoleruoti kankinimo. Giminaitis? Draugas? Kaimynas? Sutiktas praeivis? Kai nebebus nepatogu aiškiai išreikšti nepritarimo, net kai labai nesmagu, tada kažkas pasikeis“, – rašė moteris.

Portalas jau rašė, kad Kretingos rajone, Padvarių kaime, savo draugų šuniuko pasigedusi moteris rado jį netoliese įkurtame neteisėtai veikiančiame šunų veislyne.

Pasak liudininkės, keturkojai  buvo uždaryti į nedidelius narvus ir priversti murgdytis savo šlapime bei išmatose. Į šią vietą penktadienį sulėkė tarnybos.

Po šio įvykio gyvūnų globėjai puolė ieškoti daugiau neteisėtų taškų.

Kaip jau rašyta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.