Šaulių sąjungos narys G. Liaudanskas-Svaras šiuo metu savanoriauja Vilniaus Antakalnio klinikose bei Santarų klinikų reanimacijoje, padeda su pandemija kovojantiems medikams bei rūpinasi sveikstančiais. Jis teigia, kad savanorystė ir pilietiškumas yra neatsiejamos sąvokos.

„Savanorystė man padeda jaustis visuomenei reikalingu žmogumi. Ypač šiuo pandemijos laikotarpiu jaučiu prasmę tame, ką darau. Galėčiau užsiimti vien savo darbais ar kūryba, bet, kai šalyje yra tokia situacija, negaliu sėdėti ir laukti“, – sako Svaras.

Pasak jo, egzistuoja daugybė skirtingų teorijų ir sąvokų, kuriomis būtų galima apibūdinti pilietiškumą. Gabrieliui visų pirma tai siejasi su meile tėvynei ir savanoryste.

Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

„Noras būti geru ir naudingu žmogumi yra mūsų galvoje. Mąstydamas, matydamas pavyzdžius, kaupdamas patirtį supranti, kad visada turi pakankamai laiko užsiimti neatlygintinais darbais. Būtent toks darbas tėvynės labui, nesiekiant jokio materialaus ar nematerialaus atlygio, ir yra pilietiškumas“, – teigia kūrėjas.

Noras būti geru ir naudingu žmogumi yra mūsų galvoje.

Dalindamasis savo mintimis apie pilietiškumą G. Liaudanskas-Svaras pabrėžia, kad rūpestis savo tėvyne prasideda nuo paprasčiausių dalykų: mandagaus pasisveikinimo, bendravimo su šeima, draugais, bendraklasiais, mokymosi bei asmeninio tobulėjimo. 

„Tai, kad moksleiviai eina į mokyklą, mokosi, ruošiasi tapti specialistais, siekia išsilavinimo, stengiasi, kad jų pasaulėžiūra, gebėjimai, mąstymas didėtų – visa tai labai svarbu tėvynės labui. Kiekvienai šaliai reikia protingų žmonių, specialistų, mokančių ir norinčių dirbti“, – sako Svaras.

„Maisto banko“ vadovas: savanorystė turi slaptą galią

Šiame pasaulyje savo darbais ir elgesiu kiekvienas paliekame pėdsaką. „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus nuomone, savanoriaudami šį pėdsaką galime pakeisti ir pasaulį padaryti geresniu.

„Kas yra lengviau: apsimesti ir nepastebėti, kad kitam reikalinga pagalba, ar jam pagelbėti? Lengviau žaisti prie kompiuterio namie ar eiti savanoriauti į „Maisto banką“? Pažiūrėti filmą, ar vis dėlto aplankyti prieglaudoje paliktus gyvūnus? Visa tai yra vienodai lengva nuveikti. Reikia tik pačiam norėti“, – teigia labdaros ir paramos fondo vadovas.

Simonas Gurevičius.

Pasak S. Gurevičiaus, žmonės nėra linkę užsiminti savanoriška veikla ne dėl to, kad tai yra sunku, o dėl to, kad tai nėra jų prioritetas.

„Jei pasirinkote ištiesti pagalbos ranką, vadinasi, pasirinkote daryti pokyčius pasaulyje ir būti jų dalimi. Savanorystė yra labai plati ir įvairi – nuo jūsų asmeninių iniciatyvų, pavyzdžiui, pagalba kaimynui ar aplinkos tvarkymas, iki bendradarbiavimo su didelėmis organizacijomis“, – sako S. Gurevičius.

Pagal Lietuvos įstatymus, gavus tėvų leidimą, savanoriu galima tapti nuo 14 metų. „Maisto banko“ vadovas atkreipia dėmesį, kad visus savanorius, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vienija svarbus dalykas – ypatingumo jausmas.

„Atlikę tai, kas yra prie širdies, savanoriai jaučiasi tarsi būtų paaugę, tapę didesniais. Tai slaptoji savanorystės jėga, tačiau ją žino bent kartą savanorystę išbandęs žmogus“, – patirtimi dalijasi Simonas.

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius ir G. Liaudanskas-Svaras ves pamokas 2021 m. sausio 21 d. įvyksiančioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“. Tai bus pamokų diena, skirta 1-12 klasių moksleiviams ir jų mokytojams visoje Lietuvoje. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves daugiau nei 20 įvairių sričių mokytojų bei ekspertų, kurie pasakos apie kūrybą, tvarumą, finansus, ekonomiką, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus.