Marokas, Mauritanija, Senegalas, Gambija Dakaro ralio maršrutu. Vita ir Arūnas Benečiai į ekstremalią ekspediciją po Afriką leidosi visureigiu. Klubo „Arklio jėgos“ narį A.Benetį į kelionę pakvietė Rusijos visureigių sporto aistruoliai. Į Afriką išsirengė 13 ekipažų.

V. ir A.Benečiams teko kęsti alinantį karštį, vabzdžius, baisų dvoką, nakvynę dykumoje, susidurti su laukiniais žvėrimis bei vietos pareigūnais. Bet jie nesvarstydami pakartotų ekstremalų žygį.

Bijojo užvažiuoti ant minos

Žygio dalyviai susitiko Ispanijoje. Keltu per Gibraltaro sąsiaurį persikėlę į Maroką, išvydo siauras gatveles ir didžiausią pasaulyje mečetę, kurioje telpa 22 tūkst. maldininkų. Apžiūrėjo ir Skeletų krantą. „Viduramžiais srovės nešdavo į jį laivus ir šie suduždavo į uolas“, – pasakojo A.Benetis.

Iš Maroko Vakarų Sachara keliautojai patraukė pavojais garsėjančios Mauritanijos link. Padaugėjo kareivių postų. Nuolat buvo tikrinami žygio dalyvių dokumentai.

Vėliau kelias tapo ypač pavojingas. Daugėjo ženklų, informuojančių apie minas. Žygio dalyviai jokiu būdu negalėjo išklysti iš kelio.

Naktį leido dykumoje

„Mauritanijoje nėra jokios civilizacijos. Keliai prasti. Pakelyje matėme daug paliktų suniokotų automobilių. Valstybė tikrai nesaugi“, – tvirtino A.Benetis.

Pirmąją naktį Mauritanijoje žygio dalyviai praleido dykumoje – miegojo įduboje.

Toliau ekspedicijos nariai vyko į Senegalą. Prie pasienio posto jiems teko sugaišti visą naktį. Tik ryte jie įleisti į šalį. A.Benetis tvirtino, jog įvažiavimas į Senegalą, kur ekspedicijos dalyvius lydėjo konvojus, kainavo 2 tūkst. eurų.

Senegalo degalinė, kurią apžiūrėjo keliautojai, priminė XIX amžių. Joje vyrai pasikeisdami rankomis pumpuoja degalus į automobilio baką, nes nėra elektros.

Paleido po derybų

Į paskutinį kelionės tašką – Gambijos sostinę Bandžiulį kėlęs keltas buvo senas ir perpildytas. „Išplaukęs į upę keltas pradėjo grėsmingai svyruoti. Dabar suprantu, kodėl jie taip dažnai apsiverčia ir nuskęsta“, – dalijosi įspūdžiais A.Benetis.

Bandžiulyje vieno ekspedicijos ekipažo nariai pažeidė kelių eismo taisykles, ir juos sulaikė vietos policija. Prasižengėliai paleisti tik po ilgų derybų. Jiems labai pasisekė, kad išvengė skaudaus ir gėdingo išplakimo rykštėmis.

"Gambijoje nėra administracinių nuobaudų, – paaiškino A.benetis. – Tik kūniškos bausmės. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą gali gauti rykščių.“

Šokiravo šiukšlės ir dvokas

Didžiausią šoką keliautojams Afrikos šalyse sukėlė klaiki netvarka. Gatvėse pilna šiukšlių, sklinda baisus dvokas. Viename Maroko mieste duonos kepyklos kaimynystėje įkurta odos raugykla. Gyvuliai darinėjami tiesiog gatvėje.

„Išvydę mus, darbininkai kojomis pastumdė žarnas, kad būtų kur koją padėti. Kvapas pasibaisėtinas. Panašus dvokas tvyro ir naktiniame turguje, vandenyje. Baisu ką nors į burną paimti“, – prisiminė A.Benetis.

Prasčiausios sanitarinės sąlygos Mauritanijoje, kur vyrauja tikras šiukšlių kultas, visur pilna musių.

Vietinėse kavinėse valgyti tenka atsisėdus ant skudurų. Šalia esančioje virtuvėje indai guli sumesti ant žemės.

„Puodai neplauti gal metus, juose sumerkta žuvis", – pasakojo A.Benetis, taip ir neišdrįsęs paragauti žuvies. Bet jis gėrė vietos gyventojų ruošiamos tirštos arbatos iš mėtų. Ji buvo saldi, skani ir tonizuojanti.

Visureigius pardavė vietiniams

Ekstremalaus žygio dalyviams didelių nuostolių pavyko išvengti. Teko šalinti tik menkus automobilių gedimus. Daugiausia problemų kilo su mašinomis „Niva“.

Baigę ekspediciją jos nariai, kaip ir buvo žadėję, automobilius pardavė vietiniams gyventojams.

„Prekyba vyko visą dieną. Buvo labai įdomu. Derybos su vienu pirkėju trukdavo po pusvalandį. Visureigius pardavėme už panašią kainą, kaip ir pirkome“, – sakė A.Benetis.

Pavyko parduoti ir kitus likusius daiktus. Vietiniai pirko dujų balionus, nors dujinių plytelių neturi, konservus, puodus, lėkštes, tepaluotus marškinėlius ir net suplyšusius batus. „Susirinko pusė kaimo“, – juokėsi A.Benetis.

Patarimai ekstremaliam žygiui į Afriką

Beveik vius maisto produktus V. ir A.Benečiai nusipirko Lietuvoje. Daugiausia – sausų davinių, konservų. Kiekvienas visureigių ekipažas turėjo tiek maisto ir vandens atsargų, kad jo nariai savarankiškai dykumoje išgyventų dešimt dienų.

Prieš išvykstant būtini skiepai nuo kai kurių ligų, kuriomis galima užsikrėsti Afrikoje. Priešingu atveju nebus leidžiama grįžti į Europą.

Saulė Afrikos dykumose – alinanti. Saugantis kaitros, patartina iš vietinių nusipirkti karščiui nepralaidžių Afrikos nacionalinių darbužių ir galvos apdangalą.

Patekus į bėdą, verta kreitis pagalbos į vietinius gyventojus – jie labai draugiški užsieniečiams. Sugedus V. ir A.Benečių visureigiui, į pagalbą subėgo visas kaimas.

Miestuose turistai turėtų būti apdairesni. Afrikiečiai mėgsta iš užsieniečių pasipelnyti: turguje atvykėliui gali ant galvos uždėti nuodingą gyvatę, o paskui paprašyti pinigų už nuėmimą.

Vietiniai gyventojai yra atsipalaidavę ir niekur neskuba, todėl raginimo "greičiau" jie visiškai nesupranta.

Pagrindinė transporto priemonė – asilai, o tarp miestų kursuoja prastos būklės mikroautobusai. Tačiau kelionė jais bus neabejotinai smagi: važiuodami afrikiečiai groja būgnais, linksminasi.

Kainos Afrikoje

Nacionalinių drabužių komplektas – apie 100 litų.

Viešbučio kambario nuoma dviem asmenims su pusryčiais – apie 170 litų.

Litras dyzelinio kuro – nuo 1,50 iki 3,45 litų.

Sotūs pietūs iš nacionalinių patiekalų vietinėje užeigoje – apie 10 litų.