Sakyti, kad gimtadienį Vilija mini, o ne švenčia, tikrai taiklu. Ankstesniuose interviu moteris yra sakiusi, kad gimimo diena jai – savirefleksijos, atsigręžimo į save proga, kiek primenanti Kūčias.

„Mano praėję metai buvo turiningi, dėl jų tikrai nesigraužiu ir nejaučiu liūdesio. Gimtadienio nesureikšminu, juolab, kad jis išpuola tada, kai visa Lietuva švenčia kitą šventę. Nešvęsiu jo, beveik niekada nešvenčiu“, – sakė V. Matačiūnaitė.

Paprašyta išskirti tai, kas labiausiai įsiminė iš praėjusių metų, Vilija vardijo pasiekimus teatro scenoje.

„Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklyje „Oskaras ir ponia Rožė“ buvau kompozitorė – tai buvo mano debiutas. Tai pirmas pabandymas būti ne tik spektaklio aktore, bet ir kompozitore, labai įdomu patirtis“, – kalbėjo Vilija.

Taip pat moteris išskyrė su režisieriumi Dominyku Matulioniu pagal Hermano Hesse pjesę pastatytame spektaklyje „Narcizas ir Auksaburnis“.  

„Tikiuosi, kad spektaklis turės erdvės gyvuoti – labai juo didžiuojuosi. Čia atlikau visus moters vaidmenis, lyg ir neblogai pasisekė, tuo labai džiaugiuosi“, – šypsojosi aktorė.

Vilija išskyrė ir Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį pagal Sławomiro Mrožeko pjesę „Vasaros diena“.

„Didžiuojuosi, kad esu šio spektaklio kūrybinės grupės dalimi“, – sakė ji.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

V. Matačiūnaitė neneigia, kad gyvena ir kvėpuoja teatru bei tuo mėgaujasi ir labai džiaugiasi. Ji tikisi, kad ir ateinantys metai bus panašūs, o ir planų yra labai ambicingų.

„Nuo liepos vidurio tęsiu darbą su Telšių Žemaitės dramos teatru, o rugsėjo pabaigoje su mano spektakliu „Žmogaus balsas“ vyksime gastrolių į Niujorką“, – džiaugėsi Vilija.

„Žmogaus balsas“ – prancūzų kalba Vilijos atliekama mono-opera.

„Tikiuosi, kad kiti metai taip pat bus be galo turiningi, o gimtadienis... Ai, eis ir praeis“, – šypsojosi ji.