– Esate kilusi iš Lietuvos. Kelerių metų išvykote svetur? Kas jus pastūmėjo tokiam žingsniui?

– Esu iš Tauragės. Į Daniją gyventi išvykau būdama vienuolikos, po to, kai mano mama ištekėjo už dano. Šioje šalyje praleidau beveik visą savo gyvenimą. Daniją palikau tik po mokslų, kai nusprendžiau, kad noriu išmokti dar vieną užsienio kalbą. Pasirinkau pagal "Erasmus" mainų programą vieną semestrą pasimokyti Madride. Ten gavau modelio darbą ir Ispanijoje likau kur kas ilgesniam laikui, negu planavau.

– Ar buvo sunku adaptuotis svečioje šalyje? Galbūt prisimenate kultūrinių skirtumų, prie kurių priprasti buvo itin sunku?

– Kadangi atvykusi į Daniją pirmuosius devynis mėnesius mokiausi tik su užsieniečiais, iš pradžių nebuvo sunku. Bet prabėgus tiems mėnesiams mokytojai nusprendė, kad daniškai kalbu taip gerai, kad jau galiu mokytis su vaikais, kuriems ši kalba gimtoji. Tačiau danų vaikai šaipėsi iš manęs dėl akcento, netobulų danų kalbos įgūdžių. Buvo tikrai sunku. Kartais net meluodavau tėvams, sakydavau, kad einu į mokyklą, bet iš tikrųjų pasislėpusi palaukdavau, kol jie išeis į darbą, ir grįždavau namo. Persilaužiau tik po gero pusmečio – susiradau artimų draugių danių, itin gerai išmokau kalbą ir tik tuomet po truputį ėmiau suprasti, kaip man patinka gyventi Danijoje.

– Ar ateities planuose yra galimybė grįžti gyventi į Lietuvą?

– Kol kas apie grįžimą visam laikui tikrai nesvarstau. Man labai smagu grįžti į Lietuvą, aplankyti artimuosius, tačiau mano pasaulėžiūra bei kultūra per daug pasikeitė ir dėl to Lietuvoje pritapti man nebūtų lengva.

– Ar manote, kad lietuviai vyrai yra išlepinti dėl gražių moterų gausos, palyginti su užsieniečiais?

– Tikrai su tuo sutinku! Mano manymu, lietuviai vyrai turi mačo mentalitetą, neretai yra mergišiai, tikisi, kad mergina jiems gamins maistą, skalbs... Dar, kiek girdžiu iš savo draugių, lietuviai – pavydūs vyrai.

– Jei nebūtumėte modelis, kuo užsiimtumėte?

– Šiuos metus planuoju pasilikti laisvus vien modelio karjerai, Stambule dalyvausiu konkurse "Miss Globe International". Tačiau tikrai nemanau, kad modeliu dirbsiu visą savo gyvenimą, norėčiau pradėti savo verslą, susijusį su turizmu, arba pagal savo išsilavinimą dirbti ambasadoje, kadangi kalbu keturiomis kalbomis, studijavau Europos politiką ir tarptautinę verslo komunikaciją.

– Vyrauja stereotipas, kad gražuolės visą savo laiką ir dėmesį skiria grožio procedūroms, išvaizdai. Ar tai galima pritaikyti jums?

– Paprastomis dienomis beveik nesidažau, ryškesnį makiažą palieku fotosesijoms ar ypatingoms progoms. Kasdien sportuoju – man tai labai patinka, o ir figūrai į naudą. Anksčiau žaidžiau rankinį, krepšinį – jie tikrai nelaikomi itin moteriškomis sporto šakomis.

– Dalyvavote ne viename grožio konkurse. Ar sutinkate su daugelio ten dalyvavusių merginų nuomone, kad tokiuose konkursuose vyrauja didelė konkurencija tarp dalyvių, klesti korupcija?

– Asmeniškai man su tuo neteko susidurti, įsitraukti į konfliktus. Su visais pavyksta puikiai sutarti. Tačiau būdama Kinijoje akivaizdžiai jutau, kad merginos viena kitos nemėgo, buvo negražių apkalbų, skandalų. Teko girdėti ir istorijų, kad merginos konkursuose prieš pat žengiant podiumu paslepia konkurenčių batus, sukarpo sukneles. Taip pat yra nemažai gandų, kad grožio konkursus laimi turtingos merginos, tačiau kadangi neturiu jokių įrodymų, to patvirtinti ar paneigti negaliu.

– Ką galėtumėte pavadinti didžiausiu savo modelio karjeros pasiekimu?

– Manau, didžiausias mano kaip modelio pasiekimas – tai, kad mane išrinko atstovauti Danijai "Miss World Next Top Model" konkurse. Labai džiaugiausi tokia garbe, o ir laikas, praleistas dalyvaujant šiame konkurse, buvo itin smagus bei davė neįkainojamos patirties. Nudžiugino ir rezultatai – patekau į penkioliktuką.

– Ką galėtumėte įvardyti kaip savo pranašumus, savitumo bruožus, skiriančius jus nuo kitų grožio konkursų dalyvių?

– Iš kitų merginų išsiskiriu drąsa ir gebėjimu puikiai sutarti su skirtingų kultūrų žmonėmis. Nuo mažens visos mano draugės yra iš skirtingų šalių, skiriasi jų kultūros, religijos, tautybės. Puikiai suprantu žmones, gerbiu jų tradicijas, tad greitai susirandu draugų. Jeigu mano draugei musulmonei yra ramadanas, suprasiu, ką tai reiškia, ir žinosiu, kaip elgtis. Grožio konkursuose svarbus ir pasitikėjimas savimi, ir geras charakteris – neretai į tai, o ne tik į grožį, atsižvelgia ir konkursų organizatoriai. Manau, pasižymiu ir šiomis savybėmis.

– Kaip įsivaizduojate save po dešimties metų?

– Įsivaizduoju save dirbančią Ispanijoje, galbūt lietuvių arba danų ambasadoje, turinčią šeimą – vyrą ir du vaikučius.

– Ar šiuo metu jūsų širdis užimta? O gal gerbėjai dar gali rodyti dėmesį?

– Mano širdis dar neužimta, tačiau esu tikrai išranki vyrams. Man svarbiausia, kad vyras turėtų gerą charakterį, širdį, būtų geras žmogus. Juk grožis yra labai laikinas dalykas.