„Esu dirbęs 17-oje įvairiausių laidų, patys geriausi atsiminimai, žinoma, iš „Labo ryto“ laidos. Buvome jauni, energingi, nebijojome anksti atsikelti. Tai buvo laida, kurią visa Lietuva žiūrėjo. Galėjai „Panoramoje“ dirbti, dirbti, dirbti, ir vis tiek tavo nosies galiukas tik matydavosi, o „Labas rytas“ – šventas reikalas“, – taip apie darbo metus, praleistus „Labame ryte“, kalba Henrikas Vaitiekūnas.

Televizijos laidų vedėjas svarsto, jog dabar net tris valandas eteryje transliuojama laida anksčiau trukdavo vos pusvalandį, tačiau pasiruošimo, jo manymu, reikėdavo nė kiek ne mažiau.

Man buvo didžiulis džiaugsmas, kad galiu ir arkliuką, ir šuniuką, ir staliuką prakalbinti, ir tai buvo galima rodyti „Labame ryte“.

„Reikia pradirbti daug metų, kad suprastum, kaip tada buvo gerai. Tai buvo demokratijos siautėjimas, mes tikrai darėm, ką norėjom. Taisyklė buvo labai paprasta: „Panoramai“ netinka, nes tai – labai rimta laida, o „Labam rytui“ – galima. Aš esu šiek tiek nerimtos žurnalistikos šalininkas, todėl man buvo didžiulis džiaugsmas, kad galiu ir arkliuką, ir šuniuką, ir staliuką prakalbinti, ir tai buvo galima rodyti „Labame ryte“, – džiaugiasi H. Vaitiekūnas.

Žiniasklaidos profesionalas pažymi, kad įvairiose televizijose buvo bandymų padaryti konkurencingą laidą, bet visi bandymai žlugo. „Tai nėra lengva. Reikalingas tam tikras įdirbis, ir aš leisiu sau pasakyti, kad tą įdirbį mes ir padarėme, tikrai negailėjome jėgų, nes buvo labai smagu. Jokių automobilių, jokių mobiliųjų telefonų, bet viską padarydavom, ir rezultatas buvo puikus.

Pagrindinė varomoji jėga buvo tinkamoje vietoje susirinkusi gera kompanija. Visada vienos ar kitos operacijos – ar karinės, ar civilinės, sėkmę lemia kolektyvas. O mūsų kolektyvas buvo puikus“, – sako H. Vaitiekūnas.