„Tai buvo mažas bendrabučio kambarys. Koridorius, kuriame susitinka nepažįstami žmonės. Buvo tik dviaukštė lova ir užuolaida, už kurios jau gyveno suaugusieji. Mano gyvenimas bėgo toje lovoje“, – vaikystę prisimena žurnalistas.

I. Krupavičius gimė inžinierės ir kranininko šeimoje. Žurnalistas prisimena, jog tėtis kurį laiką žaidė krepšinio komandoje, ir, regis, net buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės sudėtį. „Taigi jis buvo kranininkas, krepšininkas, nebaigęs normalios aukštosios, nors mėgino. Dar žinau, kad buvo donžuanas.

Man prieš akis – nuotrauka: mano mamytė leidžiasi Santuokų rūmų laiptais tokia laisva suknele, mano tėtis su barzda. Nesistebiu, kodėl jo norėjo moterys. Jis buvo išvaizdus vyras. O mamytei turbūt jau buvo laikas kažko griebtis. Neabejoju, kad buvo meilė. Ir toje vestuvių nuotraukoje, man atrodo, mamytė jau laukėsi mano sesers, kuri už mane yra vyresnė pusantrų metų. Tokia graži jų nuotrauka, o likimas taip lėmė, kad, deja, tokių nuotraukų nėra daug išlikę“, – atvirauja LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas.

Dar iki mokyklos I. Krupavičius pradėjo lankyti pramoginius šokius, kur savo įgūdžius tobulino dvylika metų. Į šokių pamokas pats važiuodavo troleibusu. Ir nors šokti sekėsi puikiai, būsimojo žurnalisto galvoje augo kita svajonė – dirbti troleibuso vairuotoju. Taip dviaukštė lova berniuko fantazijose tapo troleibusu, o mažas kambarys – klaidžių maršrutų išraizgytu miestu.

„Sėdėjau toje pačioje dviaukštėje lovoje, aš būdavau pirmame aukšte, sesę pasodindavau į antrą. Pasiimdavau jos sukamąją fortepijono kėdę ir taip tapdavau troleibuso vairuotoju. Pasidėdavau kažkokius mygtukus, spaudinėdavau, o sesė viršuje skaitydavo stotelių pavadinimus. Mano mintyse vaikystėje tie maršrutai buvo taip užsifiksavę... Žinodavau visas stoteles mintinai. Žinodavau, kiek trukdavo nuo vienos stotelės nuvažiuoti į kitą. Jei reikėdavo „sustoti“ prie šviesoforo, suskaičiuodavau, kad užtruksiu 20 sekundžių ilgiau. Nuo vieno miesto krašto iki kito savo kambaryje važiuodavau pusantros valandos. Mama žinodavo, kada man daryti pietus, nes aš turėdavau pabaigti maršrutą, tik tada ji pakviesdavo mane pietauti. Tai buvo mano svajonių darbas“, – šypsosi žurnalistas.

Visas pasakojimas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“.