Lietuvą pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje šokio ritmu pristatęs nidiškių šokių kolektyvas „Kalnapušė“ per tris viešnagės dienas privertė korėjiečius trypti kartu.

Pavėlavo konteineris su rūbais

„Iš pradžių atrodo, kad korėjiečiai yra pamaldūs ir neemocionalūs žmonės. Kiekvieną kartą dėkodami jie labai žemai nusilenkia, sudėję rankas prie krūtinės. Tačiau, pasirodo, jie yra labai linksma ir šilta tauta“, – pasakojo vienas iš liaudies šokių kolektyvo narių nidiškis Arūnas Burkšas.

Dešimt metų gyvuojantis kolektyvas, kuriam vadovauja Rasa Norvilienė, Lietuvos paviljone koncertavo tris dienas.

„Tai didžiausia pasaulinio lygio paroda, kurioje dalyvauja 113 šalių. Šių metų tema – vandenys. Mes pristatėme dvi programas, viena jų – teatralizuotas šokio spektaklis „Baltijos sakmė“. Būtent šiam pasirodymui Lietuvos liaudies kultūros centras pasiuvo specialius kostiumus, kurie buvo atkurti pagal kuršių genties archeologinius radinius“, – pasakojo A.Burkšas.

Šokio spektaklio autorė klaipėdietė Agnija Šeiko apgailestavo, kad jūriniu konteineriu į Pietų Korėją plukdyti kostiumai lietuvius pasiekė tik tuomet, kai jiems teko išvykti.

„Mūsų programoje buvo numatyta sujungti archeologinį kostiumą su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau rūbai mus pasiekė tik po savaitės, kai pasirodymas jau buvo baigtas. Bet, manau, pasirodymas mums pavyko ir be šių drabužių“, – pasakojo A.Šeiko.

Amuletai – iš meistro rankų

Neringos šokių kolektyvą į Pietų Korėją lydėjo ir gintaro meistras Arvydas Marčius bei Audronė Buržinskienė, šokių kolektyvo „Giedružė“ vadovė, su vyru.

„Tai šilto klimato šalis, todėl ilgai trunkantys pasirodymai su tautiniais kostiumais gan vargina. Kadangi mūsų programoje buvo 8 šokiai, tai per pertraukėles pasirodydavo Audronė, kuri atsivežė kankles“, – pasakojo A.Burkšas.

Neringiškiai prisipažino, kad nenorėjo korėjiečiams pasirodyti šaltais šiauriečiais, todėl šokėjai pasirinko gana ritmišką programą.

„Stengėmės išjudinti juos savo gegužinėmis. Tai korėjiečiams patiko. Jie noriai kilnojo kojas ir mielai trypė kartu su mumis. Net keista, vos pradėjus šokti, akimirksniu susirinkdavo minia žiūrovų“, – džiaugėsi A.Burkšas.

Neringiškis gintaro meistras A.Marčius prie Lietuvos paviljono kvietė lankytojus susipažinti su gintaro apdirbimu.

Nidiškis gamino Juodkrantės lobio figūrėles atkartojančius amuletus ir dovanojo juos lankytojams.

Paviljonas traukė unikalumu

Šių metų „Expo“ parodos tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“, tad kiekviena parodos dalyvė stengėsi lankytojų akį patraukti įspūdingais paviljonais ir savo pristatoma tematika.

„Amerikos stendas nustebino kuklumu. Amerikiečiai pristatė už širdies griebiantį filmą. Tačiau jokių kitų atrakcijų nedarė. Rusai save pristatė kaip Antarkties užkariautojus ir didžiule šou programa parodė, kaip ten įkurdina savo stotis. Prancūzijos paviljonas išsiskyrė robotų ir technikos gausa“, – įspūdžiais dalijosi A.Burkšas.

Lietuvių paviljonas šiųmetėje parodoje buvo įspūdingas, jis priminė gintaro gabalo vidų.

A.Šeiko nuomone, lietuvių paviljonas atrodė labai autentiškas.

„Tarp daugybės blizgučių, šou ir technikos pasiekimų demonstravimo mes atrodėme tiesiog tikri. Tokie aukso grynuoliai, kaip tas mūsų gintaras“, – pastebėjo A.Šeiko.

Korėjiečiai pešiojo plaukus

„Mes parodoje lankėmės vos jai prasidėjus, tad lankytojai dar nebuvo išlepinti. Nors prie mūsų paviljono eilės nesidriekė, tačiau mes buvome išraiškingi ir sulaukėme didžiulio dėmesio. Labiausiai akį traukė mūsų tautiniai kostiumai. Po kiekvieno pasirodymo tekdavo pusvalandį fotografuotis su žiūrovais“, – prisiminė nidiškis A.Burkšas.

Tarp žemaūgių korėjiečių šviesaus gymio lietuvaičiai atrodė lyg milžinai.

„Buvome perspėti, kad vietos gyventojai gali mėginti mus paliesti. Man taip ir nutiko: viename muziejuje pajutau, kad kažkas mane pešioja. Atsisukau ir išvydau, kaip vaikas peša mano rankų plaukus. Juk korėjiečiai skiriasi nuo mūsų“, – juokėsi A.Burkšas.

Pasigedo turistų

„Expo 2012“ paroda Yeosu mieste, kuris įsikūręs pietinėje Pietų Korėjos pakrantėje, vyksta nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio.

„Tai nedidelis žvejų miestelis, primenantis didžiulį olimpinį kaimelį. Daugybė paviljonų ir naujai pastatytų kompleksų iš tiesų traukė akį. Tačiau kas bus su šiuo miesteliu po kelių metų, neaišku. Nes, mano akimis, turizmas šioje šalyje nėra išvystytas“, – pastebėjo A.Burkšas.

Lietuviai laisvu nuo pasirodymų metu stengėsi aplankyti daugelį žymių šalies vietų.

„Tokių turistų grupių, kurias mes regime kad ir toje pačioje Nidoje, ten nematyti. Net Seule, kur, atrodo, turėtų būti daug turistų, mes jų nesutikome. Net karalių rūmuose neišvydome užsieniečių“, – stebėjosi nidiškis.

Išlaidomis rūpinosi patys

Pietų Korėja lietuvaičiams pasirodė gana pigi šalis, kurios vizitinė kortelė – milžiniški ryžių laukai.

„Nors mes buvome pakviesti pasirodymui, o išlaidas, susijusias su Lietuvos paviljonu, apmoka Aplinkos ministerija, tačiau ši kelionė mums ir patiems kainavo nemažai. Kolektyvui buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir keturių parų nakvynė Yeosu mieste“, – pasakojo A.Burkšas.

Visas kitas su transportu ir nakvynėmis susijusias išlaidas apsimokėti turėjo patys nidiškiai.

„Maistas ten nėra brangus, tačiau toks aštrus, kad daug neprivalgysi. Tai juk kita kultūra, dešrelių ten nenusipirksi. Restoranuose šešiese galima pavalgyti už 50 litų“, – tikino nidiškis.

Choreografę A.Šeiko nustebino korėjiečių vertybės.

„Senamiestyje seni pastatai griaunami ir jų vietoje statomi dangoraižiai. Nelabai jie vertina tai, ką mes ypač saugome. Gal todėl mūsų pasirodymas su istoriniais kostiumais korėjiečius taip sužavėjo“, – pasakojo moteris.