Ko reikia, kad išgarsėtum muzikinėje padangėje? Išvaizdos? Balso? Talento? Atlikėjai Ievai Narkutei, turinčiai visas šias savybes, užteko vieno kūrinio. Jauną, lyriškas dainas traukiančią merginą išgarsino „Raudoni vakarai“. Su šia daina atlikėja pakilo tarsi feniksas iš pelenų – daina buvo įtraukta į vieno populiariausių lietuviškų filmų „Tadas Blinda. Pradžia“ garso takelį.

Nors atlikėja kukli ir nėra linkusi per daug savęs girti, jos darbai kalba patys už save. Sauliaus Mykolaičio  nominacija „Metų sezono atradimas“, "M.A.M.A." apdovanojimuose – „Metų debiuto“ nominacija, "T.Ė.T.Ė." – metų vokalistės titulas, du pakankamai skirtingi albumai, koncertai Lietuvoje ir už jos ribų. Vienas artimiausių I. Narkutės pasirodymų – Kaune festivalyje „Senamiesčio žiogas“ liepos 23 d. „Ryšių kiemelyje 837".

– Kokia buvo Tavo muzikinio kelio pradžia? Kada supratai, kad nori džiuginti klausytojus savo dainomis? Kas paskatino pasidalinti savo kūryba su aplinkiniais?

– Muzikinis mano kelias prasidėjo dar net negimus – mat abu mano tėvai profesionalūs muzikai. Rodos, muzika tiesiog mūsų genuose. Savas dainas pradėjau rašyti ir rodyti kitiems paauglystėje.

– Tu tokia jauna, o Tavo daugelis dainų nostalgiškos, su liūdesio prieskoniu. Iš kur pas jauną žmogų tiek tokių sunkių emocijų?

– Nostalgija ir liūdesys nėra sunkios emocijos. Sunkios yra tos, kurių mes neleidžiame sau išgyventi, žūtbūt siekiame sukontroliuoti ir nuslopinti. Beje, man 28-eri (šypsosi).

– Daugelis Tavo dainų gimsta iš asmeninės patirties ir yra pakankamai atviros. Ar manai, kad nuoširdumas ir paperka klausytojus? Ar nebijai būti per daug atvira?

– Manau, jog paperka ir nuoširdumas, ir daugelis kitų sudedamųjų dalių. Per daug atvira būti nebijau, tik bijau būti neskoningai ar vulgariai atvira.

– Ar psichologijos studijos turi įtakos Tavo kūrybai? Kaip ji pasireiškia?

– O, turėjo tikrai! O pasireiškia turbūt taip subtiliai, kad net sunku apčiuopti ir įvardinti.

– Dainuoji apie partizanus: „Raudoni vakarai“, dokumentinė kino juosta „Trispalvis“ ir bendri pasirodymai su V. V. Landsbergiu – ar laikai save Lietuvos patriote? Kas įskiepijo Tau šią vertybę?

– Taip, laikau. Įskiepyjo šeima, giminė, gyvenimas.

– Viename interviu įvardijai, kad kūryba yra kosmosas, mistika. Kas padeda sugrįžti į realybę, kai pasineri į kūrybą?

– Nuovargis nuo kosmoso irgi yra, jis ir padeda grįžti. Taip pat padeda grįžti sportas ir neplautų indų krūva virtuvėje.

– Kokia Ieva yra iš tikrųjų? Ar kasdienybėje sugebi atsikratyti šios dainose tvyrančios melancholijos?

– Ieva iš tikrųjų yra visai kitokia, nei dainose. Galit paklaust bet kurio mane pažįstančio žmogaus.

– Kokiais kūriniais nudžiuginsi festivalio „Senamiesčio žiogas“ klausytojus liepos 23 d.?

– Tai paslaptis.

– Kaip įsivaizduoji save po penkių metų? Patikėtum, jei kas pasakytų, jog baigsi savo muzikinę karjerą ir pasuksi su muzika nieko bendro neturinčiu keliu?

– Patikėčiau, bet nenorėčiau, – šypsosi atlikėja.