Indrė taip pat skleidžia vaizdo projektą „Moterų pasaulyje“, kuriame nevengia pašiepti moteriškų ydų ar pačios savęs.

– Socialiniai tinklai pritraukia vis daugiau auditorijos, todėl tampa įrankiu ne tik pranešti apie save, bet ir vieta realizuoti kūrybines idėjas. Jums tai puikiai pavyksta vykdant projektą „Moterų pasaulyje“. Kodėl pasirinkote šią veiklą, kokia jos idėja?

Tai vaizdo įrašų „brand‘as“ (ženklo vardas; socialiniuose tinkluose žymė #MoteruPasaulyje – past) – dalis mano veiklos internetinėje plotmėje, kuri atima pakankamai daug laiko ir pareikalauja nemažų kūrybinių indėlių. Tai, kas siejama su reklama, iš esmės yra mano darbo pagrindas.

Kiekvienas žmogus turi susikurti savo taisykles ir atrasti tai, kas tinka ir patinka jam pačiam. Tuomet ir būsime laimingi.

Šiuo projektu siekiu parodyti, kad moterys neprivalo nuolatos išlikti „tobulos ir gražios“. Aš pati nemėgstu to dirbtinumo, vienodumo, „konvejerinio“ grožio ar įvaizdžio. Vaizdo įrašuose nebijau pasijuokti iš savęs, parodyti tam tikrus moteriškus išgyvenimus, gyvenimo etapus ir laikotarpius, galbūt netobulumus. Skatinu moteris nebijoti savo tapatybės: juk eikvodamas energiją dėl to, kad kam nors įtiktum ar būtum į ką nors panašus užkerti kelią savo tikriesiems talentams atsiskleisti.

– Nors teigėte, kad dainavimas yra jūsų baimė, pasiekėte projekto „Žvaigždžių duetai“ finalą. Ką jums suteikė dalyvavimas šiame projekte?

– Taip, dainavimas tikrai nėra ta sritis, kur labai pasitikėčiau savimi. Tačiau manau, jog ši patirtis man ypač naudinga. Tokiais etapais tu daugiau iš savęs reikalauji, sieki geresnių rezultatų, kurie skatina eiti į priekį, įveikti save.

Galiu pasakyti, jog buvau iš tų dalyvių, kuriai kiekvienas pasirodymas - tarsi rugsėjo pirmoji: džiaugdavausi ir eidavau į juos kaip į šventę. Tokiame projekte dalyvavau pirmą kartą, todėl stengiausi pasiimti viską, ką galiu – taip darau ir kasdieniame gyvenime. Prisipažinsiu, jog tikrai nesitikėjau tokio žmonių palaikymo, kokį gavome su Donatu (atlikėjas Donatas Čižauskas – aut. past.). Išliko tik džiaugsmas ir geriausi prisiminimai.

– Nuo tada, kai vėl grįžote į televiziją, sulaukiate daug dėmesio ir palaikymo. Taigi ir kasdienybė dabar turbūt visai kitokia?

– Buvo intensyvus laikotarpis, kai visą dėmesį atidaviau vaikams – aš net Cecilijos nevedžiau į vaikų darželį, mes visą laiką leidome kartu. Taip elgiausi vedama vidinių įsitikinimų, motiniškų instinktų. Nors, vertinant dabar, turbūt norėjau išvengti sąžinės priekaištų.

Šiuo gyvenimo etapu turiu daug veiklos, prisideda ir įvairūs visuomeniniai projektai bei akcijos. Televizijoje, neprarasdama savęs, stengiuosi dirbti kokybiškai ir atrodyti kuo natūraliau. Neapsimetinėju ir neužsidedu jokių kaukių. Tuo vadovaujuosi nuo pat karjeros pramogų pasaulyje pradžios. Žinoma, pasitaiko išimčių, kuomet tarsi turi sulaužyti vidinius įsitikinimus, vis dėlto šiandien turiu laisvę rinktis ir galbūt nesilaikyti tam tikrų televizijos taisyklių. Tai ypač vertinu, kadangi daug dirbu, kad turėčiau tokią galimybę.

O atpažįstamumas ir žinomumas yra darbo rezultatas, kurį vertinu teigiamai, kadangi tai atsirado pamažu ir yra susiję su mano veikla, su tuo, ką man patinka daryti. Taigi viešas dėmesys, kurį gaunu, kelia nuostabą, bet taip pat ir džiaugsmą.

– Viešumoje visuomet atrodote puikios nuotaikos. O kaip jūs kovojate su įtampa, sprendžiate iškilusias problemas?

– Išsiverkiu ir tiek... Savaime suprantama, kiekviena emocija yra žmogiška: esu tikra, kad nereikia laikyti jos savyje, nes ji niekur nedings. Išgyvenus neigiamas emocijas viskas pasidaro paprasčiau. Kita vertus, jei turiu galimybę juoktis ar verkti – stengiuosi juoktis.

– Viešai nebijote pasijuokti iš tariamo netobulumo, raginate moteris nevaržyti savęs dietomis ir nesitapatinti su grožio etalonais. O kaip jūs reguliuojate savo mitybą, fizinį aktyvumą?

– Nereguliuoju (juokiasi). Aš, pavyzdžiui, negaliu užmigti alkana, – nors ir žinau kaip tai negerai, todėl turiu pavalgyti. Labai myliu gyvenimą, taip pat maistą: nesistengiu savęs varžyti kokiomis nors dietomis ar sveikos mitybos taisyklėmis, esu linkusi klausyti savo organizmo, žinau, kas man tinka.

Žinoma, aš džiaugiuosi žmonėmis, kurie propaguoja sveiką gyvenseną, Bet, manau, kad tai turi tapti gyvenimo būdu ar netgi veikla, juk tam reikia skirti laiko. Aš vietoje to, kad kelčiausi šeštą valandą ryte ir gaminčiau maistą visai dienai, o vėliau valgyčiau kas kelias valandas ar tik tam tikru metu, leidžiu sau ilgiau pamiegoti.

Manau, jog kiekvienas žmogus turi susikurti savo taisykles ir atrasti tai, kas tinka ir patinka jam pačiam. Tuomet ir būsime laimingi.