„Paprastas žmogus, galbūt, toks pats, kaip besikreipiantis, galbūt, su panašiomis patirtimis, todėl, atrodo artimesnis ir gali greitai užmegzti su sunkumus patiriančiu asmeniu ryšį, atvirai kalbėtis. Ne profesionalų teikiamos emocinės pagalbos teigiamas poveikis taip pat yra įrodytas ir tyrimais“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė

Tokios diskusijos rodo, kad mūsų visuomenėje emocinė pagalba itin stigmatizuojama – ar tai būtų apsilankymas pas terapeutą, ar tiesiog savo jausmų išsakymas aplinkiniams. Tačiau būdų, kaip pradėti kelią į išgijimą yra daugybė. Pasaulyje egzistuoja emocinės paramos linijos, kurios, visų pirma, suteikia pokalbį, kurio trūkumas dažniausiai ir priveda prie kraštutinumų. Įdomu tai, kad didelė dalis tokių linijų yra paremtos savanorystės principu ir čia budi ne tik profesionalūs psichologai ar medikai.

I. Zasimauskaitė sutiko pasidalinti itin asmeniškais išgyvenimais, apie tai, kaip išgyventi depresiją. „Tai būsena, kai tau nieko nebesinori. Atrodo, kad esi pasaulyje vienas kaip pirštas ir niekas to nejaučia. Pavyzdžiui, tau sako – žinai, Afrikoje vaikai badauja, kaip tu gali blogai jaustis? Tačiau tai tavęs net nesukrečia, nes tavo vidinė būsena tau atrodo pati sunkiausia“, – sakė I. Zasimauskaitė.

Dažnai mes savo liūdesį užrakinę duris paliekame tūnoti namuose. Pamirštame, kad net ir uždarytas jis auga toliau. Taip ir Ieva kurį laiką slėpė slegiančias emocijas, kol suprato, kad tas jausmas, kuris drauge su tavimi pasitinka rytus ir palydi vakarus, yra nebepakeliamas. Kad jis nepraeis nei rytoj, nei poryt, nei po savaitės ar kelių. Jis nepraeis net jei su tuo liūdesiu drauge ir pats užsidarysi.

Kas padėjo Ievai?

Ji pradėjo gilintis į tai, kas ji yra ir iš kur kyla liūdesys, keisti savo gyvenimo būdą. „Aš negaliu patikėti, kad kažkada nenorėjau gyventi. Čia gi ne aš. Bet aš tą patirtį labai giliai nešiojuosi ir džiaugiuosi, kad ji buvo mano gyvenime“, – atvirai pasakojo dainininkė.

Depresijos tema glaudžiai susijusi ir su savižudybėmis. G. Laukaitienės teigimu,  pasaulyje vis plačiau kalbama apie Papageno efektą – tinkamą informavimą. Tai reiškia, kad empatiškas aprašymas, kaip žmonės įveikia krizines situacijas, teigiamos asmeninės patirtys, konkretūs patarimai, kaip įveikti sunkumus gali padėti sumažinti savižudybių skaičių.

Ieva rado kelią atgal į laimę. Ji tiki, kad ir kas gyvenime nutiktų, svarbiausia yra nepasiduoti. Žinoti, kad niekada neįvyks tai, ko negalėtume įveikti. „Kad ir koks sunkumas užgriūtų, tu tikrai gali ir tikrai ištversi. Svarbiausia – kalbėtis ir nesvarbu, kokio amžiaus žmogus žengia per sunkumus: ar tau 13, ar 70 metų – jokio skirtumo“, – atviravo I. Zasimauskaitė.

„Sidabrinės linijos“, organizacijos, kuri padeda spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, vadovo Mariaus Čiuželio teigimu, vyresnio amžiaus žmonės tampa pikti ir depresyvūs, nes jie pradeda suvokti ir įsisąmoninti, kad gyvenimo saulėlydis jau visai čia pat ir jie greitai mirs. 

„Neretam vyresnio amžiaus žmogui tenka skaudžiai nusivilti, kai suvokia, kad artimųjų ratas taip susitraukė, kad nebeturi nei kam paskambinti, nei su kuo pasikalbėti. Tai gali sukelti rimtų psichologinių traumų. Bendravimas – vienas pamatinių kiekvieno žmogaus poreikių. Vienišam svarbu išsikalbėti, jaustis reikalingu, turėti saugią draugystę. Dėl to ir įkūrėme draugystės pašnekesių liniją vyresnio amžiaus žmonėms: jei neapleidžia vienišumo jausmas, trūksta betarpiškos draugystės – „Sidabrinė linija“ visada išklausys ir padės“, – sakė M. Čiuželis.