Įtakingų figūrų vardus užsitarnavę Indijos reperiai „Al Jazeeros“ žurnalistams teigia, kad įkvėpimo jie semiasi iš XX a. pabaigos amerikiečių reperio Tupaco Shakuro ir šių laiko britų reperio Akalos.

Anot vieno iš repo grupės „Swadesi“ nario Shantanu Pujari, iš repo filosofijos, kolegų iš užjūrių tekstų jie išmoko daugiau nei iš mokyklos istorijos vadovėlių. Neretai gerai žinomi Indijos reperiai galbūt net neturėjo galimybės atsiversti vadovėlių, nes socialinio repo kūrėjai kilę iš pačių skurdžiausių Indijos visuomenės sluoksnių.

Apie problemas, kurios kelia nerimą, jie kalba visiems suprantama kalba, o ją išgirsta tie, kuriems jos aktualiausios, taigi klausytojai taip pat yra iš žemesnių klasių, dažniausiai nepasiturintys. Kadangi Indijoje tokių žmonių labai daug, repo, kuriame kalbama apie paprastų žmonių kasdienybę, klausosi tiek daug žmonių.

„Al Jazeera“ pastebi, kad Indijoje žiniasklaida auga, tačiau beveik visos priemonės kalba apie vidurinės ir turtingiausių žmonių aktualijas, o žemiausios klasės problemos lieka neatskleistos. Todėl repas tampa vienu geriausiu ir labai galingu įrankiu. Tai tarsi protesto forma, kuria žmonės, daugiausia jaunimas, išreiškia savo nusivylimą dėl to, kas vyksta šalyje.

Iki šiol Indijos politikos pasaulis neturtingiems šalies gyventojams buvo tarsi paraleli realybė, tačiau per repą jauni žmonės primena pasauliui, kad jie irgi egzistuoja. Juos motyvuoja pyktis, kad dažnai jaunų, neturtingų žmonių žodis lieka neišgirstas. Repas ištrina ribas ir tarp socialinių sluoksnių, kastų. Juk dažniausiai, jei gimei neturtingoje šeimoje, tau beveik visai nėra galimybių tapti garsiam ir įsisukti į pramogų pasaulį.

Galingą ginklą kurti padeda ir internetas. Pirmiausia jis suteikia galimybę neturtingam, bet talentingam repo kūrėjui be įrašų studijos, įrašų pasiekti mases.

Vienos iš didžiausių masių susibūrė Mumbajuje. Šiame mieste daugiau nei pusė gyventojų gyvena lūšnynuose. Taigi tai neabejotinai yra pagrindinė priežastis, kodėl būtent iš čia kyla ir įtakingiausi socialini repo kūrėjai bei juos palaikančios masės jaunų žmonių, tokių pat, kaip patys reperiai.

Vienas garsiausių laikomas Naezy. Jis užaugo pačiame pavojingiausiame Mumbajaus rajone ir repuoja ne tik hindi, bet ir urdų kalba ir dažnai – slengu, kuris priimtinas jauniems žmonėms. Jo kūriniai turtinguosius, kurie tampa dar turtingesni, apie vargšus, kurie dar labiau skursta, apie korupciją, terorizmą. Paskutiniame savo kūrinyje „Haq Hai“ jis pasakoja apie mergaitę, kuri alkana eina miegoti, ir priekaištauja, kad valdžia neįdeda visų pastangų, kad sustabdytų badą ir skurdą.

Mumbajuje labai dažnai vyksta reperių pasirodymai sausakimšose klubuose, salėse, net 12–13 paaugliai bando patekti į, galima sakyti, savo vedlių koncertus, nors nepilnamečiai dažniausiai neįleidžiami. Tačiau čia vėl padeda internetas, socialinę ir politinę žinią siunčiančių dainų jie klausosi per telefonus ar savo lūšnose prie kompiuterio. Kai kurie ekspertai neabejoja, kad repas Indijoje auklėja jauniausią augančią kartą, kuri užaugusi bus socialiai ir politiškai dar aktyvesnė ir dar aktyviau sieks pokyčių.