Viskas prasidėjo tuomet, kai Benas Lastauskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame kritikavo influencerę, paviešinusią informaciją apie tai, jog jos vaikas nukirpo katinui ausies dalį. Įraše jis ironizavo, kad toks turinys pateikiamas ramiai, be jokio situacijos rimtumo suvokimo, ir pažymėjo, jog tai kelia rimtų klausimų dėl atsakomybės bei požiūrio į gyvūnų gerovę.
Vėliau minėta influencerė Odeta savo „Instagram“ paskyroje pasidalijo B. Lastausko įrašo ekrano kopija ir parašė, jog negali patikėti, „kokie siaubingi gali būti vyrai“. Į tai B. Lastauskas sureagavo dar vienu įrašu, kuriame jau tiesiogiai įvardijo situaciją ir kritikavo bandymus save pateikti kaip auką, nukreipiant dėmesį nuo paties fakto – gyvūno sužalojimo.
Diskusijoms kaistant, B. Lastauskas tą pačią temą išplėtojo dar viename įraše, kuriame pabrėžė, kad jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į patį veiksmą, o ne viešinti asmenį, ir kritikavo visuomenės polinkį ginti agresorių, kai šis ima vaizduoti auką.
Į situaciją netrukus sureagavo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savo „Facebook“ paskyroje paskelbusi aiškią poziciją ir informavusi apie pradėtą tyrimą.
Tarnyba tiksliai ir be interpretacijų paskelbė tokį įrašą:
„Šiandien „ausytė“ – rytoj „uodegytė“?
Vakar socialiniuose tinkluose pasklido vienos nuomonės formuotojos įrašas, kuriame buvo parodyta katino nukirpta ausies dalis, teigiant, kad tai padarė vaikas su žirklėmis.
Norime labai aiškiai pasakyti – gyvūno kūno žalojimas nėra ir negali būti laikomas normaliu ar pateisinamu elgesiu. Bandymas tokią situaciją pateikti kaip „nieko tokio“ ar sumažinti jos reikšmę – nėra normalu.
Gyvūnas nėra žaislas ar priemonė vaikų eksperimentams. Tai gyva, jaučianti būtybė, patirianti skausmą, stresą ir baimę. Būtent todėl nuolat akcentuojame, kad pagarba gyvūnui turi būti ugdoma nuo pat mažens – per aiškias ribas ir atsakomybę, o ne per toleranciją žalai.
Svarbu suprasti, kad netinkamas elgesys niekada neprasideda nuo didelio veiksmo. Jis prasideda nuo mažų, pateisinamų ar sumenkinamų dalykų, kurie ilgainiui keičia požiūrį į ribas, atsakomybę ir empatiją.
Šioje situacijoje džiaugiamės visuomenės neabejingumu ir greita reakcija. VMVT jau gavusi informaciją, tyrimą pradėjo.
Gyvūnų žalojimas nėra normalus reiškinys, tai negali būti „netyčinis“ atvejis bei niekada negali būti toleruojamas visuomenėje.“
VMVT pabrėžė, kad gyvūnų žalojimas negali būti pateisinamas jokiais argumentais, nepriklausomai nuo to, ar tai padarė vaikas, ar suaugęs asmuo, o atsakomybė už gyvūno gerovę tenka suaugusiesiems.
Ši istorija sukėlė plačias diskusijas visuomenėje – nuo gyvūnų teisių ir vaikų auklėjimo iki socialinių tinklų atsakomybės ir ribų, kuriose baigiasi „turinio kūrimas“ ir prasideda reali žala.
(be temos)