Prie poliarinio rato, spaudžiant 50 laipsnių šalčiui, širdis įkaista nuo įstabių vaizdų ir emocijų

Kalėdos čia pat, o sniego ir vėl nėra. Kokios šventės be jo? Kaip pajausti tikrąją Kalėdų dvasią be baltų pusnių, kokias rasdavome vaikystėje, rytą atsikėlę ir pažvelgę per langą. Kaip atšliuoš ilgai lauktas Kalėdų Senelis? Šios problemos išnyksta, pasitelkus šiek tiek ryžto, drąsos ir noro iškeisti savo šventinius namus į keleto dienų kelionę Šiaurėn.

Šviesu tik tris valandas

Kelionė autobusu iki Estijos sostinės Talino trunka keletą valandų. Iš ten dar trejetas valandų keltu Baltijos jūra į Suomijos sostinę Helsinkį. Tuomet, galima sakyti, pirmas žingsnis į Šiaurę jau žengtas. Dar keletas valandų Suomijos keliais poliarinio rato link, ir tikslas beveik ranka pasiekiamas.
Įdomu stebėti per autobuso langą besikeičiantį kraštovaizdį: boluojantį sniegą, apsnigtas egles pakelėse, sniege paskendusius namelius, kuriuose gyvybę esant išduoda languose žibsinčios mažos elektrinės žvakelės, girliandomis papuošti lauko augalai. Tikima, kad žibančios švieselės atbaido tamsiuoju metų laiku suaktyvėjusias piktąsias dvasias.
Stebuklingas Kalėdų metas Laplandijoje tamsus, nes tai – poliarinė naktis. Gal tik trys valandos šviesesnio dienos laiko per parą, vidudienį nuo 11-os iki 14-os valandos. Apima jausmas, kad tik prašvitęs rytas tuoj pavirsta į ilgą jaukų vakarą.

Penkiasdešimt laipsnių, bet nešalta

Laplandija yra šiaurinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Ji laikoma samių gimtine. Turizmas čia klesti visais metų laikais. Gamtos grožis, iki sausio mėnesio viešpataujanti poliarinė tamsa ir balto sniego gausa pakeri kiekvieną. Rodos, pats tampi pasakos herojumi arba užvertęs galvą gali visą naktį stebėti, kaip juda žvaigždės, braidyti pusnyse kaip vaikystėje.
Ties pačia poliarinio rato riba įsikūrusi Laplandijos sostinė Rovaniemis. Tai nedidukas miestelis, bet jame kasdien leidžiasi lėktuvai, skraidinantys turistus.
Šalčiai Laplandijoje laikosi apie pusmetį, sniego prisninga apie metrą ir daugiau, žiemą šąla iki 50 laipsnių šalčio. Tačiau šaltis čia kitoks nei Lietuvoje. Drėgmės nėra, sniegas ypač purus ir baltas, todėl malonu būti gryname ore.
Laplandija garsi ne tik savo nuostabia gamta, bet ir suomiškomis pirtimis, elnių ir šunų fermomis, ežerais, kalnų slidinėjimo kurortais, miškuose augančiomis tekšių uogomis, kurios yra tikras vietinių gyventojų lobis.

Dviračiu per ledą

Pakelės jurtose įsitaisę tautiniais rūbais pasipuošę vietiniai gyventojai parduoda suvenyrus. Čia pat galima įsigyti veltinių ir kailių, jei sušalai, elnienos konservų ir tekšių uogienės, jei išalkai. Gali sutikti elnių būrius ir jais grožėtis.
Didžioji dalis Laplandijos gyventojų verčiasi elnininkyste. Fermos nutolusios vienos nuo kitų, kaimynai retai susitinka. Rajono centrą gyventojai dažniausiai pasiekia motorinėmis sniego rogėmis.
Samiai – labai ramūs, santūrūs žmonės. Pasitikti svečią, jį pavaišinti ir papasakoti apie save ir savo ūkį jie laiko pareiga.
Didesniuose miesteliuose labai neregėtas ir keistas mūsų akiai vaizdas – apledėjusiomis gatvėmis vikriai nardantys dviratininkai. Net ir žiemą dviratis čia yra kasdieninė susisiekimo priemonė.

Suaugusieji tampa vaikais

Visai netoli Laplandijos sostinės Rovaniemio ant paties poliarinio rato savo miestą įkūręs ir ištisus metus turistus pasitinka tikras Kalėdų Senelis. Suomių kalba jis vadinamas Joulupukki.
Kalėdų Senelio mieste – vien medinių rąstų namai. Čia įsikūrusi ir Senelio rezidencija, kur kiekvienas užsukęs maloniai sutinkamas, gali apžiūrėti visą namą ir pabendrauti su pagrindiniu asmeniu: paliesti barzdą, pasisveikinti, net įsiamžinti prisiminimui. Kalėdų Senelis noriai bendrauja su svečiais ir tikina puikiai žinantis, kur yra Lietuva. Tiesa, norint tai išgirsti tenka pastovėti nemenkoje eilėje. Belaukiančius, kol pateks vidun, svečius maloniai šnekina Kalėdų Senelio padėjėjos elfės.
Gretimuose rąstų namuose įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės. Suvenyrai gana brangūs, bet vis tiek be jų neapsieisi.
Kalėdų Senelio miestas apstatytas įspūdingomis ledo skulptūromis, milžiniškais besmegeniais. Daug ledo kalniukų, čiuožyklų, šviesos, muzikos ir šurmulio. Net ir suaugęs čia sugrįžta vaikystėn.
Kalėdų Senelis turi daug padėjėjų nykštukų. Jie prekiauja suvenyrais, aptarnauja svečius kavinėse, pašte tvarko korespondenciją. Kalėdų Senelio laiškai pasiekia atokiausius pasaulio kampelius.

Slidėmis ir rogėmis

Ekstremalaus sporto mėgėjai Laplandijoje irgi yra laukiami. Čia veikia daugiau nei 100 slidinėjimo centrų. Viename populiariausių slidinėjimo miestelių – Levi turistai apgyvendinami jaukiai įrengtuose šeimyniniuose kotedžuose. Kiekviename jų yra sauna, patogiai ir jaukiai įrengti kambariai.
Slidinėjimo trasos puikiai sutvarkytos ir apšviestos. Kas nori, bando kalnų slides, kiti tiesiog šliuožia nuo kalno rogutėmis, treti tiesiog vaikštinėja takais ir jaukiomis mažo kurorto gatvėmis. Sušilti kviečia jaukios kavinukės.

Sniegomobilių safario malonumai

Sniegomobilių safaris – tai bene linksmiausia atrakcija suaugusiesiems. Pirmiausia tenka išklausyti vairavimo instruktažą, o tada visi turistai apsivelka specialia apranga, sėda į roges ir vienas paskui kitą traukia tundros platybėmis, aplankydami šunų ir elnių augintojus. Norintieji gali pasivažinėti šunų traukiamais kinkiniais. Kiti mielai įsitaiso elnių traukiamose rogėse. Tai irgi nuostabus jausmas.
Laplandija – nuostabus Šiaurės kraštas, kurį aplankę žmonės įsimyli ir prieš didžiausias metų šventes visuomet bent mintimis grįžta ten, kur neaprėpiami balti toliai, miško gilumoje tvyro tyla, kur ilsisi ir širdis, ir siela.