1250 metais Rygos katedroje buvo pakrikštytas pagonis Tautvilas. Ordinas, mainais į krikštą, pažadėjo Tautvilui pagalbą kovoje prieš Mindaugą. Tačiau Mindaugas nujautė tokias Tautvilo intrigas ir pas Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį pasiuntė savo žmones. Tautvilo likimas buvo nulemtas užsimezgusios draugystės tarp Andriaus Štirlandiečio ir būsimo karaliaus Mindaugo. Pergalę pasiekęs Mindaugas tapo iš esmės vienvaldžiu LDK žemių vienytoju.



Ne tik Rygos katedra susijusi su Lietuvos valstybingumo pradžia. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Rygoje XIV amžiuje stovėjusi lietuvių pilis. Kur? Klausimas sudėtingas. Kelionės palydovas Andris Geidansas nuves prie kalno, kur galimai stovėjusi lietuvių pilis. Tik kam ji skirta? Pasirodo, kad Gedimino valdymo laikais pagoniška lietuvių įgula Rygoje nuo Livonijos ordino saugojo... Rygos arkivyskupą.



Iš Rygos laidos kūrėjai patraukė Ikškilės, Jersikos, Cėsių, Kuoknesės ir Kubeselės link. Pastaroji turi nepaprastą reikšmę. Tai įvyko per Šv. Kalėdas 1207 metais vieno grobiamojo žygio metu. Į Kubeselės bažnyčią įsiveržė lietuviai. Laidos palydovas A. Geidansas pasakos: „Pirmasis lietuvis perėjo visą bažnyčią, pasižiūrėjo, kad nieko nėra, ir išėjo. Tada, po kiek laiko, kitas lietuvis užėjo, o po to dar du lietuviai su žirgais įjojo vidun. Apsižvalgė, vėl nieko nėra ir tada pasakė tą žodį – „ba“. Turiu versiją, ką tai reiškia...“



Kokia žodžio „ba“ reikšmė? Šiandien galima tik nuspėti, tačiau XIII a. turbūt su nusivylimu susijęs žodis tapo anksčiausiai žinomu žodžiu, patekusiu į metraščius. Lietuvių žygiai į Latvijos teritoriją vis dėlto nebuvo retenybė, o Latvijos gyventojai tam ruošdavosi. Latvių gentys, beje, atsakydavusios tuo pačiu. Puikiai žinoma Daugeručio istorija ir metraščiuose minimi pilni vežimai nukirstų lietuvių galvų...

Plačiau apie tai – 

ketvirtadienį 21:15 val. per LRT televiziją.