Irano režisierius disidentas Jafaras Panahi (Džafaras Panahis) šeštadienį pelnė 65-ojo Berlyno kino festivalio „Aukso lokį“ – už juostą „Taksi“ (Taxi), kuri yra jau trečias jo filmas nuo 2010-ųjų, kai jam buvo oficialiai uždrausta kurti kiną.

J.Panahi, kuriam uždrausta vykti į užsienį ir kuris į festivalį neatvyko, savo filme pasirodo kaip Teherano taksi vairuotojas, besikeičiantis istorijomis su sostinės gyventojais.

Prietaisų skyde įmontuota kamera sudarė jam sąlygas filmuoti slapta, išvengiant – iš pradžių – smalsios islamo valstybės valdžios akies.

Vertinimo komisijos pirmininkas, Holivudo režisierius Darrenas Aronofsky (Darenas Aronofskis), sakė, kad J.Panahi įveikė suvaržymus, kurie galėjo „pakenkti menininko sielai“.

„Vietoje to, kad leistų savo dvasiai būti sugniuždytai ir pasiduoti, vietoje to, kad leistų sau pritvinkti pykčio ir nusivylimo, Jafaras Panahi sukūrė meilės laišką kinui, – sakė D.Aronofsky. – Jo filmas pilnas meilės savo menui, savo bendruomenei, savo šaliai ir savo auditorijai“.

Iraniečių režisieriui scenoje atstovavo jo jauna dukterėčia Hana Saeidi (Hana Saidi), kuri taip pat pasirodo filme ir kuri apdovanojimą atsiėmė verkdama.

„Negaliu nieko pasakyti, pernelyg jaudinuosi“, – prisipažino ji.

„Sidabro lokiai“ už vaidybą atiteko Charlotte Rampling (Šarlot Rampling) ir Tomui Courtenay (Tomui Kortnėjui), už jų darbą britų dramoje „45 metai“ (45 Years).

Ch.Rampling pažymėjo, kad jos tėvas Godfrey (Godfris) pelnė aukso medalį per 1936 metų olimpiadą Berlyne ir kad ji seniai svajojo perimti „iš jo estafetės lazdelę“.

„Na, galvoju, kad šis „Lokys“ tai padarė“, – šypsodamasi sakė ji.

T.Courtenay vėliau reporteriams sakė, kad jam patiko filmuotis juostoje su vyresnės kartos atstovais.

„Yra daug daugiau senų aktorių nei būdavo. Visi mes gyvename ilgiau, – sakė jis. – Turi būti filmų, kurie tai atspindi“.

Šioje lėtoje Andrew Haigh (Endriaus Hai) dramoje pasakojama apie porą jos 45-ųjų vestuvių metinių išvakarėse, kai santuoka ima griūti vyrui sužinojus, kad Šveicarijos Alpėse buvo rasti į ledą įšalę jo seniai mirusios pirmosios meilės palaikai.

Čilės režisieriaus Pablo Larraino (Pablo Laraino) drama „Klubas“ (El Club) apie kunigus pedofilus, kuriems Katalikų Bažnyčia suteikia priebėgą nuo teisingumo, gavo antrąjį pagal svarbą „berlinalės“ apdovanojimą – žiuri prizą.

„Sidabro lokį“ už geriausią režisūrą pasidalijo du kino kūrėjai: rumunas Radu Jude (Radus Žudė) ir lenkė Malgorzata Szumowska (Malgožata Šumovska).

R.Jude nespalvotas Balkanų vesternas „Aferim!“ pasakoja apie 19-ojo amžiaus konsteblį ir jo sūnų, pasiųstus ieškoti pabėgusio vergo romo, ir tyrinėja dabartinių išankstinių nuostatų prieš romus ištakas.

Tuo tarpu M.Szumowskos „Kūnas“ (Cialo) yra apie Varšuvoje gyvenantį našlį ir jo anoreksišką dukterį, kurios gydytojas mano, kad ji gali bendrauti su mirusiaisiais.

Čilės dokumentinė juosta „Perlo saga“ ( El boton de nacar), kurią pastatė Patricio Guzmanas (Patrisijus Gusmanas) ir kuri liudija brutalią šios šalies istoriją, buvo apdovanota už geriausią scenarijų.

„ARDOMIEJI“ FILMAI

„Taksi“ yra pirmas „Aukso lokį“ pelnęs iraniečių filmas nuo 2011 metų, kai šį apdovanojimą gavo Asgharo Farhadi (Asgaro Farhadžio) drama „Išsiskyrimas” (Jodai-e Nader az Simin).

2013 metais slapta nufilmuotas J.Panahi filmas „Nuleista uždanga“ (Parde) pelnė „Sidabro lokį“ už geriausią scenarijų. Tai buvo išprovokavę Irano vyriausybės protestą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) apdovanojimą filmui „Taksi“ pavadino „svarbiu meninės laisvės simboliu“.

Kino industrijos „biblija“ „Variety“ juostą pavadino „nuostabiu kelio filmu“, siūlančiu „provokuojamą diskusiją apie Irano socialinius papročius ir kino istorijų pasakojimo meną“.

54 metų J.Panahi darbus – šiurkščius, socialiai kritiškus – Irano režimas laiko ardomaisiais.

Jis buvo sulaikytas, kai bandė susukti dokumentinę juostą apie neramumus po ginčijamų 2009 metų Irano prezidento rinkimų, ir jam buvo 20-čiai metų uždrausta kurti filmus – už „veikimą prieš nacionalinį saugumą ir propagandą prieš režimą“.

Filme „Taksi“ kiekvienas J.Panahi pavežtas žmogus papasakoja kokią nors istoriją, išdėsto nuomonę ar temą debatams apie gyvenimą šiandienos Irane. Režisierius kartais isteriškus savo pakeleivius parodo su neišsemiamu mandagumu ir geru humoru.

Tačiau juostos kulminacija šiurpinanti, atskleidžianti režisieriaus laisvių mastą ir ribas.

11 dienų trunkančio Berlyno kino festivalio, kuris garsėja dėmesiu politiniam kinui, apdovanojimai gali suteikti postūmį filmams kalbant apie pasaulinę finansinę sėkmę ir tolesnius apdovanojimus.

Tarp praėjusių metų laureatų yra „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (The Grand Budapest Hotel) ir „Vaikystė“ (Boyhood), kurie dabar yra nominuoti „Oskarams“. „Aukso lokį“ pernai gavo kinų trileris „Juodos anglys, plonas ledas“ ( Bai Ri Yan Huo ) .