„Jaunimas yra ypatingai svarbi festivalio auditorija, tačiau, ką čia slėpti, mes, organizatoriai, esame jau šiek tiek vyresnis jaunimas, – juokiasi „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis. – Daug metų „Nepatogiame kine“ darbuojasi vis nauja „Jauno balso“ žiuri, kuri festivalio pabaigoje kasmet išrenka jiems svarbiausią filmą. Šiemet nutarėme, kad į jų rankas reikia atiduoti ir užduotį sudaryti visą filmų rinkinį, tad darbą žiuri pradėjo daug anksčiau ir iš visų festivalio istorijų atrinko jiems pačias įdomiausias.“

„Filmų atrankos kriterijus buvo vienintelis – kas mums kiekvienam asmeniškai yra įdomu ir ką nuoširdžiai norime rekomenduoti kitiems,“ – pasakoja „Jauno balso“ žiuri narys, abiturientas Rokas Kurmilavičius. Jis atvirauja, kad įsitraukęs į festivalį ir žiūrėdamas filmus, patyrė daug atradimų ir jų linki kitiems. „Sau visuomet kartoju, kad į gyvenimą reikia žiūrėti tarsi į paslaptį, kurios niekada neatsibostų sužinoti. O per kiną, „kultūrinimąsi“ su kitais žmonėmis, galima daug išmokti, daug pasiimti. Tad linkiu sužinoti, ko dar nežinojote“, – sako R. Kurmilavičius.

Į „Jauno balso“ rinkinį įtrauktas filmas „Seksas – kamera – galia“ (rež. Nina Menkes) klausia, kas vairuoja kino geismų mašiną ir kaip kinas, kurį žiūrime, formuoja tai, kaip mąstome apie savo visuomenę? Pasitelkdama daugybę pavyzdžių iš visiems žinomų jau klasika tapusių kino kūrinių, ji atskleidžia labai aiškią vizualiosios kultūros priešpriešą: vyras prieš moterį, žiūrintis prieš žiūrimą, veikiantis prieš veikiamą.

Rinkinyje taip pat atsidūręs filmas „Elektrokarštinė“ (rež. Marie Lidén) pasakoja apie netikėtą, ribinį fenonemą – nepaaiškinamą „alergiją“ elektromagnetinėms bangoms. Įsivaizduokite – kasdien stiprėjant galvos skausmui, jums niekas nepadeda, o gydytojai neranda priežasties. Jums atrodo, kad viskas dėl elektroninių įrenginių ir jų skleidžiamų elektromagnetinių bangų. Kai garsiai išsakote savo nuogąstavimą, jus nusiunčia pas psichiatrą… O jei vis dėlto yra tokia liga?

Dainininkės Sinead O’Connor istoriją jaunimas pamatė kiek kitaip nei su jos kūriniais 90-aisiais augusi auditorija, ir filmą „Nothing Compares“ (rež. Kathryn Ferguson) taip pat įtraukė į savo rinkinį. Ji buvo viena kontroversiškiausių ir labiausiai nesuprastų pop atlikėjų pasaulyje, išsiskirianti savo aktyvistinėmis provokacijomis. Stiprus atlikėjos balsas ir dar stipresnė nuomonė – ji taip pranoko savo laiką, jog pasaulis jos vis dar nepasivijo.

Savaitgalį Kauno modernistinėje erdvėje, viešbutyje „Metropolis“, ką tik rodytą filmą „Chelsea viešbučio sapnai“ (rež. Maya Duverdier, Amélie van Elmbt) jaunimas taip pat įtraukė tarp savo favoritų. Šį filmą tebegalima išvysti virtualioje festivalio kino salėje, o „Jauno balso“ taip pat rekomenduojamus „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) ir  „Linijos“ (rež. Barbora Sliepková) dar bus galima pamatyti ir netikėtose Kauno erdvėse atitinkamai spalio 16 ir 22 d. Šie trys filmai, pasakojantys apie miestą ir žmones jame, yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

„Jauno balso“ rinkinyje taip pat atsidūręs filmas „Miglos vaikai“ (rež. Diem Ha Le) primena apie, pasirodo, tebeegzistuojantį paprotį – nuotakų grobimą. Vieną dieną Vietnamo kalnuose gyvenančios Di tėvai grįžta namo, o jų dukra – dingusi. Režisierė užfiksavo žiūrovų abejingais nepaliksiančius emocijų kupinus kadrus.

Rinkinį vainikuoja filmas „Laisvėje“ (rež. Olha Zhurba) apie savotišku Maidano revoliucijos veidu tapusį Romą. Anuomet, 2014 m., tarp Molotovo kokteilius mėtančių protestuotojų galėjai sutikti šį trylikametį, o revoliucijai pasibaigus, jam teko grįžti į vaikų namus. Po dar penkerių metų, kai jam sukako aštuoniolika, Roma tiesiogine žodžio prasme buvo išmestas į gatvę.

„Jauno balso“ rinkinio filmai „Nepatogaus kino“ puslapyje žymimi specialia žyma. Šią iniciatyvą palaiko Europos Parlamentas.

Visą festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ spalio 8–30 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 210 Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.

Apie „Nepatogų kiną“

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.