Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teigimu, vertinant, ar skleidžiama paslėpta reklama, svarbu nustatyti, ar vidutinis vartotojas gali suprasti, jog pateikta informacija yra reklama.

Šiuo atveju yra vertinama informacija, kuri yra pateikiama viešo asmens A. Jagelavičiūtės socialinio tinklo „Facebook” paskyroje, o ne žiniasklaidoje, todėl tokie pasisakymai, anot tarnybos, negali būti suprantami kaip objektyvus (nešališkas) paslaugų ar prekių įvertinimas. Juolab kad A. Jagelavičiūtė ne kartą yra viešai pasisakiusi, kad jos socialinio tinklo profilis yra skirtas ir produktų ar paslaugų reklamai.

Atsižvelgiant į A. Jagelavičiūtės skleidžiamą informaciją (reklamą) bei jos pateikimo būdą (subjektyvi nuomonė), nėra pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas nesupranta ar gali nesuprasti pranešimo tikrojo tikslo, skelbia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Vadinasi, tokia informacija papildomai neprivalo būti pažymėta žymeniu „Reklama”.

Tačiau, siekiant išvengti galimo vartotojų klaidinimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba rekomenduoja socialiniuose tinkluose reklamą skleidžiantiems asmenims informaciją pateikti tokia forma, kad vartotojams nekiltų abejonių dėl pateikiamos informacijos reklaminio tikslo. Pavyzdžiui, papildomai informuoti vartotojus, kad pateikiamas turinys yra reklaminio pobūdžio arba reklamą išskirti iš kitos socialinio tinklo paskyroje skleidžiamos informacijos.