Jais pasinaudoję jau šiais metais „Velomaratone“ galės dalyvauti drauge su mažiausiais šeimos nariais.

Pasak trenerio, konkretaus amžiaus, kuomet mokymosi procesas vyksta lengviausiai, nėra. Tačiau tiesa paprasta – vaikas turi surasti dviratį, o ne atvirkščiai. Dažniausiai mokytis ant dviračio sodinami 5–6 metų amžiaus vaikai, bet būna, kad važiuoti išmoksta ir ketverių.

„Svarbiausia – neperspausti. Vaikas su dviračiu turi susidraugauti. Pradžioje gali jį pavedžioti, sužinoti, kas ir kaip veikia, kur yra stabdžiai ar garsinis signalas. Nepakenks, jei būsimasis dviratininkas pirmiausia pažiūrės, kaip važinėja kiti. Vaikai mokosi stebėdami“, – pasakoja V. Rimkus.

Kad anksčiau ar vėliau jūsų vaikas išmoks važiuoti dviračiu, abejonių nekyla. Svarbu mažojo neatbaidyti nuo noro mokytis. „Nereikia per daug raginti ar būti griežtam. Važiavimo dviračiu mokymas turi asocijuotis su šeima, ramumu, gera nuotaika. Aš mokydamas vaikus paskatinu. Kad ir saldainiu. Patikėkite – šis motyvavimas yra labai efektyvus“, – juokiasi dviratininkas.

Patarimų, kaip reikia vaiką mokyti važiuoti, V. Rimkus turi ir tėveliams. Treneris rekomenduoja dėvėti sportišką aprangą, išsirinkti nuošalią ir saugią vietą, pasidomėti oro prognozėmis. Jokiu būdu nereikėtų mokyti važiuoti dviračiu lyjant lietui ar iškart po jo.

V. Rimkus primena pasirūpinti ir mažojo dviratininko saugumu: šalmu, kuris saugo galvą, ir pirštinaitėmis, kurios apsaugo vaiko rankų odą. Kitas svarbus dalykas – vaiko draudimas. „Jis turėtų būti atliktas pirmiausia visų kitų išvardintų veiklų“, – teigia V. Rimkus.

Kodėl vertėtų pagalvoti apdrausti vaiką dar prieš mokant važiuoti dviračiu?

Dėl neatsargumo ir patirties stokos pasivažinėjimas dviračiu gali baigtis ir traumomis, todėl tėvams patartina dar prieš vaikui sėdant minti pedalus pasirūpinti jo draudimu. Tokiu atveju iš anksto užsitikrinama apsauga nuo nelaimingų atsitikimų, galinčių nutikti vaikams pačiu netikėčiausiu ir dažnai netinkamiausiu metu. Vaikai iki 16 metų draudžiami nelaimingų atsitikimų draudimu, o 16-mečiams ir vyresniems jau gali būti pasirenkamas dviratininko draudimas. Toks draudimas apsaugos ne tik nuo traumų, tačiau ir tretiesiems asmenims padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios naudojantis dviračiu bei dviračio vagystės ar apiplėšimo ne tik už namų ribų, bet ir pačiuose namuose.

Tai, kad net ir trumpas pasivažinėjimas dviračiu reikalauja nė akimirkai nepamiršti saugumo rodo ir draudėjų patirtis. Šiemet jau sulaukta dviratininkų, kurie kreipėsi dėl įvairių traumų – pradedant rankos piršto nago sužalojimais ir baigiant rimtais kaulų lūžiais. Dažniausiai traumas dviratininkai patiria nesuvaldę dviračio ir nukritę nuo jo. Neretai pasitaiko keleto dviratininkų susidūrimų ir pačių pavojingiausių susidūrimų su automobiliais. Tokiais atvejais dažniausios ir rimčiausios galvos traumos: praskėlimai, smegenų sutrenkimai ar net kaukolės lūžiai.