Kiekvieno naujo lietuviško filmo pasirodymas visada yra šventė, liudijanti tai, kad tikrų atsidavėlių menui, ačiū Dievui, dar turime. Jie kasmet sukuria filmų, kurie tegu ir ne itin domina plačiąsias žiūrovų mases, bet pasiekia tolimiausių šalių festivalius, kur solidžiai reprezentuoja Lietuvą. Todėl ir kvietimas pažiūrėti dar vieną lietuvišką filmą, kurio siužetą, anot autorių, jau pavogė nedoras Holivudo prodiuseris C.Woodstounas, tikrai intrigavo. Dėmesį kurstė ir prie "Skliauto" lauke pasitikęs triukšmingas gimnazisčių piketas, skanduojantis: "Woodstounas – vagis!", "Laisvę lietuviškam kinui!"

Kuo baisiau, tuo geriau

Jei neturi klausos ir nemoki skaityti gaidų, populiariu dainininku gali tapti vos per kelias savaites – reikia tik dalyvauti kokiame nors TV šou. Jei nemoki šokti, bet turi daug draugų, kurie balsuos už tave SMS žinutėmis (jas, žinoma, galima ir nusipirkti), parketo karaliaus titulas garantuotas. Pasivadinti rašytoju dabar gali bet kuris grafomanas, už savo lėšas prileidęs knygų. O daugumos serialuose mirgančių veidų savininkai aktorystės studijomis savo gyvenimo sunkinti nė nemėgino.

Žiniasklaida tokių "kultūrinių" akcijų herojams dėmesio nešykšti ir dalija epitetus "žvaigždė", "salonų liūtas", "estrados princas", "vyriausioji Lietuvos ragana"! Net valstybės remiamoje žiniasklaidoje tokių veikėjų kur kas daugiau, nei tyliai kuriančių menininkų. Tik tokių darbai dabar retai ką domina. O ir ar gali būti kitoks požiūris šalyje, kurioje vienas kitą keičiantys kultūros ministrai skuba su kitais pasidalyti genialiai paprastais kultūros gelbėjimo receptais. Vienas siūlė muziejuose įrengti smukles, kitas ragino galo su galu nesuduriančius menininkus važiuoti į Ispaniją skinti pomidorų, o dabartinis didesnių atlyginimų norintiems bibliotekininkams siūlo vogti ir kombinuoti.

Holivudo užkariautojai

Neseniai sužinojome, kad ir kiną gali kurti bet kas. Prieš trejetą metų nuvilniję keli AXX akcijos etapai paliko nemažai daiktinių įrodymų DVD diskuose, kuriuos dabar galima drąsiai rodyti būsimųjų režisierių seminaruose "Kaip filmų kurti nereikia". Atrodytų, kad savo narciziškumo kompleksus patenkinę kino grafomanai ir sau, ir kitiems akivaizdžiai įrodė, kad ne viskas, kas nufilmuota, yra kinas. Bet noras išgarsėti kartais toks didelis, kad jau nebesvarbu nei sveikas protas, nei elementarus padorumas ar natūralus gėdos jausmas. Juk nugalėtojų, žinia, niekas neteisia. Jiems tik pavydi visi tie, kuriems viešumon prasimušti nepavyksta.

Praėjusių metų rugsėjį viename laikraštyje pasirodė išties sensacinga informacija: "Du kauniečiai užsibrėžė sunkiai suvokiamą tikslą: entuziazmo nestingantys vaikinai planuoja su 1 lito biudžetu, panaudodami savitą technologiją, sukurti novatorišką kino filmą, kuriuo užkariautų kino pramonės Meką – Holivudą."

Redakcijon atėję ir kino kūrybininkais prisistatę 28-erių A.Ch. ir 33-ejų M.V. (pavardės redakcijai žinomos) paaiškino, kad būsimojo filmo žanras mišrus. Tai ir nuotykių filmas, ir komedija, ir dramos bei veiksmo filmas. Bus papasakota ne viena labai įtikima ir realistiška gyvenimo istorija. "Mes sukursime tai, ko niekas nėra matęs ir girdėjęs. Tai bus naujos formos virsmas. Manome, kad tai bus tobula, ir galiausiai filmą parduosime žymiam Holivudo režisieriui." Nieko konkretesnio apie siužetą "kino kūrybininkai" nepasakė, nes bijojo, kad jų genialų sumanymą iš panosės kas nors nukniauks.

Be to, būsimojo filmo autoriai iškart pareiškė, kad nekreips dėmesio į tuos, kurie rengiasi išpeikti jų idėją ar tyčiotis. Filmo premjerą ambicingieji kauniečiai numatė po trijų mėnesių.

O kam išleistas litas?

Bet laukti teko kur kas ilgiau. Tik praėjusią savaitę žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į vieną Kauno kavinę dalyvauti filmo "Kelias į Holivudą" premjeroje. Kvietime buvo žadama nemažai: "Įdomus ir intriguojantis filmo pristatymas, kitoks požiūris į kinematografiją, gerai praleistas laikas bei medžiaga geram straipsniui garantuojama."

Ir tai buvo bene įdomiausia vakaro dalis. Nes "kino kūrybininkai" A.Ch. ir M.V. pirmiems jų filmo žiūrovams parodė kažkokius padrikus kadrus, nufilmuotus nešiojamojo kompiuterio kamera. Per "kino" seansą autoriai sėdėjo prie stalo kryžmai užsiklijavę burnas lipniąja juosta, o vaizdui kelis kartus "nulūžus", išlaisvinę burnas paragino parašyti apie šią akciją, kad į juos atkreiptų dėmesį potencialūs investuotojai (pageidautina užsienyje). O jau tada jie tikrai sukursią filmą, kuris sudrebins Holivudą.

Ką gi, savų penkiolikos minučių šlovės nesamo filmo autoriai jau sulaukė. Manau, būtų per didelė garbė skelbti šių herojų pavardes. Jau vien dėl to, kad paklausti apie profesionalų lietuvių kiną jie atsisakė įvardyti kokias nors pavardes, arogantiškai pareiškę, kad "jie mums už savo vardų reklamą nesumokėjo".