Penki romanai, trys filmai

Lygiai po metų knygų rinkoje pasirodys bestselerių meistro Dano Browno naujausias romanas "Pradžia": tai bus jau penktoji knyga apie Harvardo profesorių Robertą Lengdoną. Kinematografininkai nuo tokių tempų smarkiai atsilieka. Dabar ekranuose pasirodo trečioji (po "Da Vinčio kodo" bei "Angelų ir demonų" šio ciklo knygų ekranizacija "Inferno". Iš viso kol kas pasaulyje parduota daugiau nei 200 milijonų D. Browno kūrybos egzempliorių.

Vatikano slepiamos paslaptys

Kad romanas "Da Vinčio kodas" bus greitai ekranizuotas, supratome tada, kai Vatikane buvo sudaryta įtakinga kardinolų komisija, ir aukščiausio rango hierarchai pranešė savo verdiktą – knygos neturėtų skaityti dori katalikai, nes ji kėsinasi sugriauti krikščionybės pamatus. Vos išgirdę šią naujieną žmonės suskubo į knygynus klausinėti "tos knygos, kurią uždraudė Vatikanas".

Panaši nuotaika sklandė ir prieš pasirodant filmui. Jo premjera įvyko Kanų kino festivalyje. Pirmieji sureagavo ne kino kritikai, o katalikiškų organizacijų lyderiai. Vienas jų tuoj po seanso pareiškė, kad žadėtasis Armagedonas subliūško, ir konstatavo: "Filmas toks prastas, kad Bažnyčia gali džiaugtis, jog jis pagaliau buvo parodytas".

Tiesą sakant, "Da Vinčio kodas" nepasakė nieko daugiau, kas anksčiau nebūtų aprašyta gerokai rimtesnėse knygose. Didžiosios Britanijos teisme net buvo pradėtas ilgai trukęs procesas, kuriame D.Brownui buvo pateiktas kaltinimas nuplagijavus dar 1982 m. išleistą knygą "Šventasis kraujas ir Šventasis Gralis". Bet pastaroji knyga yra solidžių istorikų veikalas, kuriuos skaito tik specialistai. O "Da Vinčio kodas" išnaudojo du sėkmei pasmerktus elementus – sensacingą prielaidą, kad Kristus buvo vedęs, ir visokias sąmokslo teorijas, kurių Bažnyčia neva griebėsi, bandydama šį teiginį nuslėpti. O niekas taip nevilioja žmonių ir nekaitina jų fantazijos, kaip tariamos ir pramanytos paslaptys.

"Angelai ir demonai" jau nebuvo lydimi nesveiko ažiotažo, nors šiame filme paslapčių buvo ne mažiau – čia tarptautiniai piktadariai norėjo nuo Žemės paviršiaus nušluoti Vatikaną ir siekdami savo tikslo net nunuodija Romos popiežių.

Raktas Botičelio paveiksle

Dabar ekranuose pasirodžiusiame filme "Inferno" piktadariai nusitaikę jau ne į visą žmoniją, o tik į didelę jos dalį. Nes sparčiais tempais besidauginanti žmonija netrukus turėtų pasiekti tokį populiacijos lygį, kad Žemės resursų nebeužteks visiems išmaitinti. Biotechnologas Bertrand'as Zobristas, prisiminęs viduramžiais milijonus žmonių gyvybių nusinešusį juodąjį marą, rado globalaus žmonių pertekliaus sprendimo būdą, bet prieš nusižudydamas paslėpė baisų bakteriologinį ginklą, o kelią link jo užkodavo Dantės "Dieviškosios komedijos" eilutėmis ir nuorodas paslėpė šio nemirtingo veikalo iliustracijose (konkrečiai – Sandro Botičelio epiniame paveiksle "Pragaras").

Ir knygos, ir filmo autoriai jautį už ragų griebia iš karto. Negaišdami laiko siužeto įsisiūbavimui jie priverčia profesorių Lengdoną nuo samdytos žudikės kulkų bėgti iš Florencijos ligoninės palatos. Kaip jis čia atsidūrė, vyras neprisimena, ir ši laikina amnezija gerokai komplikuos jo tolesnius poelgius. Kartu su jauna gydytoja Siena Bruks profesorius blaškysis po Florenciją, o vėliau ir Veneciją, ieškodamas atsakymų į begalę kultūrologinių užuominų.

Įspėti užšifruotų šaradų turinį Lengdonui ne naujiena. Tai jis visada daro taip, kad knygos skaitytojas ar filmo žiūrovas gali papildyti savo istorinę atmintį ir kultūrinio išsilavinimo spragas. Kur kas prasčiau jam sekasi mąstyti bėgant, juk profesoriui ir jo padėjėjai nuolat ant kulnų lipa galingi persekiotojai. O tai daryti T.Hanksui akivaizdžiai nelengva. Juk jis nepanašus į gerokai jaunesnį kolegą Mattą Damoną, kuris vaidina nuolat bėgiojantį agentą Borną kol kas be didesnių fizinių pastangų.

"Inferno" ("Inferno") ***

Trileris. JAV, Japonija, Turkija, Vengrija, 2016 m. Rež. Ronas Howardas. Vaidina T.Hanksas, Felicity Jones, Benas Fosteris, Omaras Sy.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 1