4 500 km per mėnesį

„Jeigu galvosi, kad tai yra puiki proga užsidirbti pinigų, dirbti nebus malonu. Niekada nežiūrėjau į šią veiklą kaip į nereikšmingą darbą ar pinigų generavimą – noriu dalytis gerumu, dovanoti patirčių ir prisiminimų“, – sako aktorius P. Lisauskas.

Senelis Kalėda – vienas pagrindinių aktoriaus P. Lisausko vaidmenų, kuriam jis visapusiškai atsiduoda jau trylika savo gyvenimo metų. Rudens sezono pabaigoje jis išsipurena kruopščiai prižiūrėtą, natūraliai vešlią žilą barzdą, užsideda ryškiai raudoną kostiumą, ovalios formos akinius ir pradeda savo kasmetę kelionę po Lietuvą: aplanko darželius, mokyklas ir netgi kalėdinius įmonių vakarėlius.

Dirbdamas visoje Lietuvoje, šiuolaikinėmis rogėmis, t.y. automobiliu, jis prasuka tūkstančius kilometrų – praeitais metais per vieną mėnesį įveikė apie 4 500 km.

„Bus tokių dienų, kai ryte vyksiu į Vilniaus darželį, po pietų keliausiu į Kauno darželį, o vakare grįšiu atgal į Vilnių, kokios nors įmonės šventę. Kai įmonių atstovams pasakoju, ką drauge veiksime, visuomet sakau, kad darysime nykštukų mankštą ir žaisime patį kvailiausią žaidimą pasaulyje. Žinau, kaip tai skamba – šiek tiek juokingai, naiviai.

Svarbu, kad suaugę žmonės patys norėtų bendrauti ir nesilaikytų požiūrio: sumokėjau pinigus, todėl dabar privalai mane linksminti, – tokiu atveju gali atvažiuoti visa Kalėdų Senelių grupė, kuri tikrai sukurs įspūdingą efektą, bet tai padarys nebe už 400 eurų, o daugiau“, – pasakoja aktorius P. Lisauskas.

Komplimentai: „Žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų įspūdingą efektą. Vienas jų – šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas“, – giria A. Kamantauskas. / A. Kamantausko asmeninio archyvo nuotr.

Svarbūs režisūros sprendimai

Kalėdiniame įmonės vakarėlyje integruoti Kalėdų Senelio pasirodymą gali būti išties sudėtinga: suaugę žmonės jį pasitinka ne taip džiaugsmingai kaip vaikai. Būtent dėl to, aktoriaus teigimu, didelę dalį vakaro sėkmės lemia režisūros sprendimai – pasirodymo laikas, sukurta emocija ir atmosfera.

„Režisūros aspektas yra beprotiškai svarbus, todėl daug kas priklauso nuo organizatoriaus profesionalumo. Jeigu renginių režisieriai puikūs, tuomet viskas pavyksta labai gerai. Atvažiuoji, palauki ir išeini į sceną, kai pradeda šaudyti emociniai fejerverkai“, – sako P. Lisauskas.

Šioms įžvalgoms pritaria ir A. Kamantauskas. Renginio režisieriaus kūrybingumas ir gebėjimas efektingai išnaudoti stebuklingą Kalėdų Senelio personažą, A. Kamantausko teigimu, iš tikrųjų lemia žiūrovų nuotaiką ir požiūrį į kalėdinio renginio eigą, tačiau svarbu įvertinti ir kitas renginio detales: aktoriaus profesionalumą, jo aprangos kokybę ir rekvizitus.

Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni.

„Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu ir žadina mūsų susidomėjimą, todėl Kalėdų Senelis turi pasirodyti tada, kai mažiausiai to tikimasi. Jis turi būti toks įtikinamai nuostabus, kad net suaugusysis išsklaidytų abejones, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja. Jeigu Kalėdų Senelis pasirodys sukurdamas būtent tokį efektą, abejingų neliks“, – įsitikinęs renginių organizatorius.

Kalėdinis maratonas

Įtemptas šventinis laikotarpis P. Lisauskui prasideda lapkričio pabaigoje ir tęsiasi iki gruodžio 24 d. Pasiruošimas šventėms kasmet prasideda vis anksčiau ir tai, P. Lisausko akimis, vargina visuomenę.

„Retai sutinku žmonių, kurie būtų patenkinti, kad kalėdinis sezonas prasideda lapkritį. Gražu, bet atsibosta. Labai tikėjausi, kad miestai pradės švęsti gruodžio 1 d., penktadienį, bet eglutę vis dėlto įžiebėme lapkričio 25-ąją. Kaip ir kiekvienais metais, intensyviausią atkarpą bėgsime likus dviem savaitėms iki Kalėdų – šios datos yra pačios skaniausios, todėl ir labiausiai medžiojamos“, – įsitikinęs aktorius.

Vis dėlto dirbti Kūčių vakarą ar Kalėdų rytą aktorius griežtai atsisako net ir tais atvejais, kai užsakovai pateikia viliojantį pasiūlymą ir žada dosniai sumokėti.

„Visą gruodį bėgu maratoną. Žinoma, tai suteikia nuostabių emocijų, bet ir kainuoja labai daug energijos, todėl atėjus šventėms noriu būti su savo šeima – keturiais vaikais ir mylima žmona. Neparsiduodu Kalėdoms ir Kūčioms, nes man tai yra šeimos šventė“, – akcentuoja P. Lisauskas.

T.  Brazinsko nuotr.

Asocijuojasi su svajonėmis

Milžiniškas Kalėdų Senelių užimtumas įrodo, kokia didelė yra šio personažo paklausa Lietuvoje: jų reikia ir vaikams, ir paaugliams, ir suaugusiesiems.

Renginių organizatorius A. Kamantauskas pasakoja, kad profesionaliai Kalėdų Senelio personažą įkūnijantys aktoriai gali tapti tuo renginio akcentu, kuris sukurs įspūdingą efektą.

„Šiais metais tarp savo įgyvendinamų unikalių idėjų turime vieną, ypač ryškiai akcentuotą tik į Kalėdas. Čia bus ir Kalėdų Senelis, ir etnologo Liberto Klimkos autentiškos Kalėdų tradicijų detalės: tik per Kalėdas žaisti žaidimai ir tik Kalėdoms skirti valgiai. Kalėdų Senelis mums asocijuojasi su dovanomis ir svajonėmis. Vienos jų realizavosi, kitos taip ir liko svajonės – ši tema taps interaktyviu renginio leitmotyvu ir stebuklais, kuriems nutikti tinkamiausias metas taps įmonės Kalėdų vakaras“, – pasakoja renginių organizatorius.

Mėgėjų – daug, profesionalų – vienetai

Pasak A. Kamantausko, profesionaliai dirbančių Kalėdų Senelių Lietuvoje nedaug – juos suskaičiuoti įmanoma ant vienos rankos pirštų.

Net ir būdami suaugę, mes vis dar esame vaikai. Mus, kaip ir vaikus, veikia tie patys dalykai: reaguojame į tai, kas gražu, netikėta, sentimentalu.

„Žinau tik keletą Kalėdų Senelių, kurie net didžiausiam skeptikui sukurtų įspūdingą efektą. Vienas jų – šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas“, – giria A. Kamantauskas.

Prieš tapdamas Seneliu Kalėda, aktorius P. Lisauskas net aštuonerius metus Trakų pilyje vaidino Viduramžių juokdarį. Abu personažai – tiek Kalėdų Senelis, tiek juokdarys – turi bendrų savybių: gebėjimą kalbėti, judėti ir, svarbiausia, daug ir natūraliai juoktis.

„Nesakau, kad esu geriausias, – priskirčiau save prie penkių geriausių. Yra nuostabių Kalėdų Senelių, kuriais žaviuosi ir iš kurių galiu pasimokyti, pavyzdžiui, mane stipriai žavi jau daugiau nei 30 metų Kalėdų Seneliu dirbantis vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda, bet jeigu organizuočiau profesionalių Kalėdų Senelių susitikimą, tikriausiai nepakviesčiau daugiau nei dešimties žmonių“, – sako aktorius.

Būtinai – vešli barzda

Anot P. Lisausko, bene svarbiausias Kalėdų Senelio atributas yra ilga ir vešli barzda – savąją jis augina ištisus metus, tik retkarčiais ją patrumpindamas.

„Netikra barzda darbo metu pradeda spausti, veidas stipriai prakaituoja, jį išberia – visa tai trukdo darbo procesui ir didina atstumą tarp Kalėdų Senelio ir vaiko. Natūrali barzda suteikia visiškai natūralų judėjimą – vaikas gali ją visaip tampyti, žaisti, sukti. Sukuriamas kur kas šiltesnis ryšys“, – darbo subtilybėmis dalijasi P. Lisauskas.

Kalėdų Senelis – neatsiejamas žiemos švenčių atributas, jau tapęs mūsų tradicija. „Tradicijos praturtina mūsų prisiminimus. Kartu jos inspiruoja mūsų kūrybiškumą, kad tie prisiminimai būtų kuo ryškesni, geresni. Kalėdų Senelio misija yra skatinti mus būti geresnius, padėti mus supantiems ir atsidėkoti už meilę meile arba pradžiuginti mylimus žmones juos apdovanojant“, – įsitikinęs A. Kamantauskas.