Pereiti į pagrindinį turinį

Kauno kino festivalį nuo mirties gelbėja ES pinigai

2012-09-25 10:00
Kauno kino festivalį nuo mirties gelbėja ES pinigai
Kauno kino festivalį nuo mirties gelbėja ES pinigai / Artūro Morozovo nuotr.

„Lietuvoje, ne sostinėje, sukurti ir išlaikyti kino festivalį, atitinkantį tarptautinių kino festivalių standartus, yra tikrai sunku“, – prisipažįsta Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) meno vadovė Ilona Jurkonytė. Išgyventi padeda ES fondai: TKKF yra vienintelis renginys, du kartus iš eilės gaunantis pažangios finansavimo schemos „MEDIA Mundus“ paramą.

„Sunku yra pirmiausiai dėl sostinės ir kitų Lietuvos miestų renginių finansavimo netolygumo. Sunku, kadangi yra nusistovėjusi tvarka, kad sostinėje vykstantys renginiai yra savaime laikomi vertingesniais, – šeštojo TKKF išvakarėse pastebėjo I.Jurkonytė. – Kai pradėjome rengti Kauno kino festivalį, jį nuo pat pradžių pavadinome mylimo miesto Kauno garbei. Žinojome, kad dėl to susidursime su nelygia kova Vilniaus ir Kauno renginių finansavimo srityje, tačiau dabar jau galiu pripažinti, jog nesitikėjome, kad bus taip sunku išsikovoti lygias darbo, savalaikio bei atitinkamo finansavimo sąlygas. Kūrybinė dalis, palyginti su biudžeto sudarymo klausimais, yra tiesiog malonumas.“

– Klausimas gana tradicinis: pristatykite šiųmetį festivalį, kuo džiaugiatės ar net didžiuojatės labiausiai, kas naujo, kokias išlaikėte tradicijas?

– Džiaugiamės ir didžiuojamės visa programa. Ypač džiaugiamės Roy Anderssono retrospektyva, apie kurią svajojome nuo 2006 m., kai į programą „Šiaurės šalių kinas Kaune“ įtraukėme šio autoriaus tuo metu naujausią kūrinį – „Dainos iš antrojo aukšto“. Džiaugiamės ir Ursulos Meier dalyvavimu Kauno kino festivalio atidaryme rugsėjo 26 d., šios režisierės retrospektyva. Kaip visada, stipriomis muzikos bei menų filmų programomis – „Muzika, keičianti pasaulį“ bei „Visos mūzos“, tuo, kad Lietuvoje pristatome naujausio Jono Meko filmo „Prisiminimai iš Vokietijos“ premjerą. Labai džiaugiamės bendradarbiavimu tiek su nuolatiniais, tiek su naujais festivalio partneriais.

Ypač smagu, kad į festivalio atidarymą atvyksta ne vien režisierė U.Meier, bet ir naujai, tik šią gegužę įsteigto Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas. Viliamės, kad šios naujos institucijos veikla sudarys sąlygas efektyvesnei kino kultūros sklaidai ir kino industrijos decentralizacijai.

– Nors nėra gražu lįsti į svetimą kišenę, tačiau įdomu, koks jūsų festivalio finansavimas – didėja, mažėja ar stabilus? Programos „Media“ ir „Media Mundus“ Lietuvoje vadovas Dominykas Širvinskas minėjo, kad iš Europos sulaukiate didesnio finansinio palaikymo?

– Šiemet TKKF finansavimas tiek iš Kauno miesto savivaldybės, tiek ir iš Kultūros rėmimo fondo gerokai sumažėjo. Mėginome aiškintis priežastis. Vienareikšmio atsakymo nėra. Belieka tik pažadai bei viltis, kad nuo kitų metų TKK finansavimas didės ir pasieks bent jau tarptautiniam renginiui derantį lygį. Palyginkime: Kauno kino festivalio finansavimas iš Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo yra 4–7 kartus mažesnis nei kitų didžiųjų tarptautinių kino festivalių, vykstančių Lietuvoje.

Svarbu paminėti, kad tiek Kultūros rėmimo fondas, tiek ir Kultūros ministerija skelbia, kad MEDIA ir bendrai ES programų paramą gaunantiems renginiams parama skiriama prioritetine tvarka, taip pat prioritetinis kriterijus – ne sostinėje vykstantiems kūltūros renginiams. Dabartinė padėtis visiškai prasilenkia su Kultūros ministerijos deklaruojamomis tiesomis. TKKF yra vienintelis renginys du kartus iš eilės gaunantis pažangios finansavimo schemos „MEDIA Mundus“ paramą, šis fondas net reklaminiais skydais reklamuojamas oficialioje Kultūros ministerijos svetainėje, ir gauti šios programos paramą yra ypatingas tarptautinis pripažinimas. Kiti Lietuvos festivaliai siekia gauti šią paramą, tačiau kol kas nesėkmingai. Šiai programai kofinansuotii Kultūros rėmimo fondas jau antrus metus iš eilės neskiria nė lito! O juk ES finansavimas pagrįstas tarptautiniais įsipareigojimais, šis finansavimas skiria 50 proc. tikslinių išlaidų. Kitus 50 proc. lėšų renginiai turi užsitikrinti iš nacionalinių fondų.

TKKF vykdo net tris ES kofinansuojamus projektus, tačiau nedidelę paramą iš Kultūros rėmimo fondo gauna tik vienam.

– Pakuždėkite tiems, kurie neturi galimybių lankytis daugumoje filmų seansų ir patys atrasti, ko jie neturėtų praleisti?

– Šis klausimas būna ir malonus, tačiau kartu ir gana nelengvas. Sunku duoti universalius patarimus. TKKF tuo ir ypatingas, kad pristato gana plačią kokybiško kino įvairovę. Vieni žiūrovai labiau vertina dokumentinį kiną, kiti – vaidybinį. Vieni mėgsta biografijas, kiti – esė, dramas ar komedijas, o gal – siaubo filmus. Belieka tik susikaupti ir atidžiai išanalizuoti kino festivalio programą. Festivalis – tai susitikimų vieta. Visus gerų festivalių patirčių gerbėjus skatinu atkreipti dėmesį į seansus, kuriuose dalyvauja režisieriai. Na, bet jei jau tikrai turėčiau išskirti, kokių filmų siūlau nepraleisti, paminėsiu keletą jų, bet tai nereiškia, kad kiti filmai neverti dėmesio. Tiesiog man šiuo metu būtent šiuose filmuose atspindimos temos yra aktualios, įdomios: „Tabu“, „Medžioklė“, „Donatas ir Avalonas“, „Filmas apie meilę ir grybus“, „Sesuo“, „Rakto skylutė“, „Donoma“, „Alpės“, „Pylimas“ bei „Statulos taip pat miršta“, „Antonas Corbijnas: skersai išilgai“, „Garsai kaimynystėje“, „Muziejaus darbo laikas“, „Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio“, „Kapsulė“, „Nepastebima kontrolė“, „Marina Abramović: dalyvauja menininkė“, „Sebaldo kantrybė“, „Visi kartais krenta“, „Balkanų melodija“, „Turning“ su „Antony and the Johnsons“„, “Iš virtuvės į parlamentą„, “Parabetonas„, “Bestiariumas„, “Atmintis gyvena pasakojimuose„, “Rusijos laisvamanis„, “Pabaisos iš laukinių pietų" ir daugelis kitų... Va matote, ko gero, nelabai gerai yra manęs klausti, kokius filmus galėčiau rekomenduoti. Labai sunku išskirti. Tikrai nuoširdžiai rekomenduoju visus filmus. Nė vieno filmo nėra atsitiktinio. Kiekvieno jų atsiradimas programoje yra tvirtai pagrįstas.

– Daug filmų bus rodoma „Romuvoje“ , o tai, galima sakyti, – sena turbūt ir jūsų, ir kauniečių svajonė.

– Kauno kino festivalis per šiuos šešerius veiklos metus yra išmėginęs daugelį kino erdvių. Džiaugiuosi, kad net dar prieš pradedant rengti Kauno kino festivalį, kai ši organizacija rengė kino klubą, prieš uždarant šią kino erdvę spėjome filmus parodyti ir „Senojo tresto“ kino teatre. Šiemet išties labai džiaugiamės galimybe grįžti į „Romuvą“, džiaugiamės ypač kokybiška „Žalgirio“ arenos projekcija, garso galimybėmis, taip pat ir tradicine gero kino aurą spinduliuojančia M.Žilinsko dailės galerijos kino sale.

– Šįmet festivalio žiūrovas turės progos susipažinti ir su kaimynų latvių kūryba, jūsų akimis, kokia ji?

– Manau, kad latvių kino kūryba yra ypatinga pirmiausiai tuo, kad yra gausesnė nei lietuviškoji. Tuo latviai, net krizinėse situacijose (ar tai būtų sovietmečio cenzūros atvejis, ar naujausios ekonomikos krizės „dešimtoji“ banga) yra pranašesni. Latvijos kinas yra stiprus ir įvairus. Kviečiu tuo įsitikinti.

– Kokius lietuvių autorius ir jų filmus pamatysime šiųmečiame festivalyje?

– Lietuviškus filmus mes įtraukiame į egzistuojančią festivalio programos struktūrą taip, manau, suteikdami filmams daugiau progos kalbėtis tarpusavyje, būti pristatytiems ir matomiems tarptautiniame kontekste. Šiemet Kauno kino festivalyje „Plataus kampo“ programoje bus rodomas Dovilės Gasiūnaitės filmas „Narcizas“, kuriame vaidina didelė dalis Kauno aktorių, žinomų kultūros veikėjų, „Tapatumų programoje“ pristatome naujausią Jono Meko kūrinį „Prisiminimai iš Vokietijos“, „Muzika keičianti pasaulį“ programoje žiūrėkite Giedrės Žickytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bei Rudolfo Levulio „Diskoteka“, kuri yra lyg ir komentaras apie Alinos Orlovos muziką. Programoje „Visos mūzos“ kviečiame nepraleisti Tomo Smulkio filmo, kuriuo Tomas išreiškia susižavėjimą Roy Andersono talentu, „Rojaus beieškant“ ir Gerdos Paliušytės „Vakaras su daktaru Šepardu“. Pastarąjį filmą siūlau žiūrėti su Jemo Coheno filmu „Muziejaus darbo laikas“. Mano galva, abu šie filmai stebuklingai vienas kitą papildo.

– Ko galima tikėtis iš Pompidu centro Paryžiuje programos „Hors Pistes Kaunas“?

– Iš „Hors Pistes Kaunas“ programos galima tikėtis eksperimentinio kino sąmojo! Kauno kino festivalyje taip pat numatoma ir daugiau tikrai vertingų trumametražių filmų programų. Tai ir „Rinktinė baskų trumpametražių filmų programa“, legendinio Béla Tarro prodiusuota trumpametražių filmų programa „Vengrija 2011“, rodysime ir garsaus norvegų menininko Knuto Åsdamo Lietuvoje filmuotą trumpametražį filmą „Pasviroji“. Šį seansą pristatome su „Vartų“ galerija Vilniuje, kur šiuo metu vyksta šio menininko paroda.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų