55-ąjį kūrybinį sezoną minintis Kauno valstybinis lėlių teatras pavasarį pasitinka premjera – „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį“, sukurta pagal Charleso Dickenso apysaką „Kalėdų giesmė“.

Šykštuolio sinonimas

Net ir neskaičiusieji britų klasiko Ch.Dickenso populiariosios apysakos, puikiai žino šykštuolio sinonimu tapusį pagrindinio personažo Skrudžo vardą. Gana plačiai pradėtas inscenizuoti Lietuvos teatrų scenose prieškariu, šis kūrinys Kauno valstybiniame lėlių teatre statomas taip pat jau ne pirmą kartą.

Įkvėpta kelionėse po Vakarų Europos teatrus patirtų įspūdžių, 1992 m. gruodį aktorė ir režisierė Elena Žekienė pristatė mažajai ir suaugesnei Kauno publikai adventinę staigmeną – spektaklį „Kalėdų nakties istorija“.

Vaidinimas pasižymėjo originaliu režisūriniu sprendimu – gyvąjį planą keitė šešėlių teatro elementai, buvo naudojamos didelių gabaritų lazdelinės lėlės. Scenografiniams sumanymams įgyvendinti E.Žekienė pasikvietė legendinio R.Tumino spektaklio „Vyšnių sodas“ (1990 m., Vilniaus mažasis teatras) dailininkę Ritą Daunoravičienę.

Kalba ir vaizdiniais

Prabėgus dvidešimčiai metų, istorija apie gobšuolį Ebinizerį Skrudžą – vėl toje pačioje scenoje. Vis dėlto spektaklis nėra tiesioginis Ch.Dickenso „Kalėdų giesmės“ atpasakojimas, jis, žinoma, neatkartoja ir E.Žekienės vaidinimo.

Tai – dramaturgės D.Čepauskaitės ir Kauno lėlininkų laisva sceninė improvizacija gyvenimo kertinių vertybių, prasmės, visa įprasminančios laiko tėkmės temomis. Pagal „Kalėdų giesmę“ sukūrusi pjesę dramaturgė D.Čepauskaitė gvildena visais laikais aktualią žmogiškų ryšių trapumo problematiką. Šią kūrybinę koncepciją spektaklyje plėtoja ir režisierius Arvydas Lebeliūnas (debiutavęs Kauno valstybiniame lėlių teatre 2008 m. spektakliu „Žalias žalias obuoliukas“), vaikams suprantama kalba ir vaizdiniais bandantis atsakyti, kas yra mirtis, gyvenimas, gailestis, meilė, auka, laimė.

Premjera – jau šiandien

Vaidinime „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį“ pasakojama apie pykčiu ir neapykanta sergantį vienišių Ebinizerį Skrudžą, kuris nemato jokios prasmės džiaugtis gražiausiomis metų šventėmis. Angelų dovanota kelionė į praeitį, dabartį ir ateitį atveria jam akis ir ištirpdo ledą širdyje. „Šiame spektaklyje stengiuosi akcentuoti pagrindinio personažo – Skrudžo – liniją. Mane domina pats žmogus, jo virsmas, – teigia režisierius A.Lebeliūnas. – Lėlių žanro specifika ir priemonės leidžia kalbėti netgi labiau filosofiškai nei dramos spektaklyje, o sudėtingus dalykus scenoje galima pateikti linksmai ar net juokingai.“

Taigi jau šį šeštadienį spektaklio kūrėjai kviečia į premjerą šeimas su jau šiek tiek ūgtelėjusiais mažaisiais teatro gerbėjais. Režisierius viliasi, kad spektaklis paskatins tėvus ir vaikus diskutuoti, drauge ieškoti atsakymų. „Svarbiausia – užmegzti dialogą su žiūrovu, nepaisant, kokio amžiaus jis būtų, ir padėti atrasti, atpažinti save spektaklyje, įsitikinęs A.Lebeliūnas. – Per repeticijas stengiuosi atsidurti žiūrovo pozicijoje, pažvelgti į procesą, vykstantį scenoje, iš šalies. Manau, kad svarbiausia aktorių ir režisieriaus misija – suteikti spektakliui gyvybės.“

Britišką XIX a. atmosferą spektaklyje sukūrė dailininkai – Sergejus Bocullo ir Danielius Sodeika, muziką parašė – dainininkas ir kompozitorius, grupės „El Fuego“ narys Jonas Sakalauskas. Vaidina Saulius Bagaliūnas, Mindaugas Černiauskas, Audronė Daugėlytė, Remigijus Edriukaitis, Indrė Taločkaitė, Andrius Žiurauskas.