Pasak Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo, vieno keliautojo vidutiniškai patiriamos neplanuotos išlaidos sudarė apie 350 eurų, o didžiausia atlygintina suma siekė 71 tūkst. eurų dėl kelionėje JAV patirtų medicininių išlaidų.

„Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vienas suaugęs šalies gyventojas atostogauti į užsienį išvyksta bent kartą per metus. Lietuviams keliaujant vis intensyviau dažniau pasitaiko ir įvairių nesklandumų ir su tuo susijusių neplanuotų išlaidų. Per 2018 m. daugiau kaip 3 tūkst. savo klientų, kurie buvo įsigiję kelionės draudimą, atlyginome nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų nuostolių“, – sako P. Ladziato.

Ilgapirščiai siaučia turistų pamėgtuose miestuose

Itin dažnai rūpesčių keliaujantiems lietuviams pridaro ilgapirščiai. Nuo jų kur kas dažniau nukenčiama ne tolimuose egzotiškuose kraštuose, o populiariuose Vakarų Europos miestuose. Kaip rodo duomenys, tarp miestų, kuriuose itin aktyviai darbuojasi ilgapirščiai, patenka tokie turistų traukos centrai kaip Barselona, Milanas, Atėnai ir Paryžius.

Pasak vadovo, dėl vagysčių keliautojai praranda pinigines, telefonus, rankines. Dažniausiai pasitaikanti situacija – viešose vietose iš rankinių ištraukiami daiktai. Didelių nuostolių gali padaryti ir vagystės iš be priežiūros paliktų automobilių, kai pavagiami kelioniniai lagaminai. Statistikos duomenimis, vidutinė daiktų praradimo dėl vagystės išmoka sudaro 480 eurus.

Dažniausiai „vėluojantis“ oro uostas

Panašaus dydžio finansinių nuostolių gali pridaryti ne tik vagystės, bet ir įvairūs skrydžių sutrikimai. Duomenys rodo, kad dėl atšauktos kelionės ir dėl vėluojančio bagažo keliautojai patiria, atitinkamai, apie 500 ir 400 eurų siekiančius nuostolius.

„Dėl įvykių, susijusių su nukrypimu nuo pirminio kelionės grafiko, pernai klientams išmokėjome daugiau kaip 100 tūkst. eurų draudimo išmokų. Šioje kategorijoje blogąja prasme išsiskyrė Kijevo oro uostas, per kurį keliaujantiems tautiečiams kur kas dažniau negu kituose oro uostuose teko susidurti su maršruto nesklandumais“, – komentuoja atstovas.

Daugiausiai − medicinos išlaidų

Pasak P. Ladziato, dažniausia draudimo išmokos priežastis yra keliautojų sveikatos sutrikimai ir patiriamos traumos. Dėl įvykių, kuriuose klientams buvo reikalinga medicininė pagalba, bankas pernai išmokėjo daugiau kaip 450 tūkst. eurų išmokų. Tai sudaro kone pusę visos per metus klientams sumokėtos kelionių draudimo išmokų sumos.

„Pastebime, kad keliaujantys lietuviai yra linkę vis mažiau rizikuoti ir į keliones užsienyje vyksta pasirūpinę kelionės draudimu. Nors įvykus nenumatytiems atvejams kelionės trukmė bei kitos detalės gali keistis, tačiau pasirinkta draudimo paslauga apsaugo nuo netikėtų išlaidų ar finansinių nuostolių“, – sako P. Ladziato.