Klaipėdietis Petras Grecevičius pakliuvo tarp dvidešimties laimingųjų kraštovaizdžio ekspertų, kuriems suteikta teisė sukurti parką Kinijoje. Jis bus baigtas kitais metais prieš atidarant pasaulinę parodą „Expo 2013“.

Parkų tradicijų pradininkai

Ruošdamiesi pasaulinei parodai „Expo 2013“, kinai sugalvojo šiaurinėje šalies dalyje prie Geltonosios jūros Jinzhou mieste sukurti unikalų sodų-parkų kompleksą.

Šiemet Korėjoje vykstanti „Expo“ paroda skirta vandenynams, o kitais metais vyksianti Kinijoje – parkams.

Klaipėdos universiteto profesoriui P.Grecevičiui teko unikali galimybė palikti savo pėdsaką Kinijoje. Kraštovaizdžio eksperto darbas – Baltų parkas – bus pasaulinės parodos „Expo 2013“ ekspozicijos dalis.

Naujasis Pasaulio parkų kompleksas apims 400 ha sausumos, taip pat vandens plotus, gyvenamuosius kvartalus, skirtus gyventi 1 mln. žmonių.

Atkurs žymiausius parkus

Tas parkas ir bus pagrindinis objektas kitais metais vyksiančioje „Expo“ parodoje, kurios devizas – „Pasaulis yra sodas“.

„Jie sugalvojo pademonstruoti septynis kinų parkų istorijos periodus. Žadama atkurti pačių žymiausių pasaulio parkų, tokių kaip Versalis ir kitų, sumažintas kopijas su paviljonais, tvenkiniais“, – pasakojo P.Grecevičius.

Pasaulio kraštovaizdžio architektų organizacija (IFLA) organizavo konkursą, per jį atrinkti 20 projektų, kurie Jinzhou ir bus realizuoti. Kiekvieno jų įgyvendinimui skirta po pusę hektaro. Pradiniame etape atrinkti 43 projektai, po to atranka vyko jau pateikus parko koncepciją. Taip liko 20 darbų.

„Pasirinkau istorinę temą. Pavyko laimėti. Baltų kultūros parkas bus vienintelis iš Rytų Europos regionų, nors buvo pateikti 7 projektai“, – sakė P.Grecevičius.

Parko idėja – kuo geriau pristatyti pasauliui baltų kultūros palikimą, išnaudoti puikią galimybę pristatyti Lietuvos kraštovaizdžio vertybes.

Tai bus Lietuvos pajūrio, šiek tiek Latvijos, kuršių ir žemaičių gyvenamosios erdvės atspindys.

„Jie kažkodėl pavadino šitą parką “Baltijos jūrinių kultūrų parku„. Reikės koreguoti pavadinimą, nes tai svarbu. Juk ten vikingų kultūros nebus“, – teigė P.Grecevičius.

Svetimšalių neįsileidžia

Pasak pašnekovo, vienas parko kūrimo etapas jau baigtas. Dabar P.Grecevičius laukia naujo iškvietimo.

„Kas nuveikta? Buvo konsultacijos su Pekino landšafto instituto darbuotojais. Nes kinai į darbinį procesą nieko neįsileidžia, iki tam tikro momento viską daro jų firmos. Tačiau su projektų autoriais konsultuojasi dėl idėjų, dėl konstrukcijų, dėl medžių“, – tvirtino P.Grecevičius.

Projektų autoriai derina spalvas, formas, detales, bet visa kita kinai daro patys. Pusės hektaro Baltų parko sąmata – beveik 5 mln. litų. Viską finansuoja kinų investuotojai.

„Dabar laukiu iškvietimo autorinei priežiūrai. Šiuo metu ten vyksta labai intensyvūs darbai, jie dirba kone trimis pamainomis. Kai buvau paskutinį kartą, prieš tai buvusiame plikame akmenų lauke mačiau suformuotas kalveles, pasodintus medžius“, – tvirtino profesorius.

Aukšta darbo kultūra

P.Grecevičius, asmeniškai susidūręs su kinų darbo kultūra, ją vertina labai gerai. Ir paneigia mitą, kad kinai gamina šlamštą.

„Mes Lietuvoje matome ne pačius geriausius kinų gamintus produktus. Mus pasiekia tik tai, ko patys prisiprašome. Kinai užsakymą įvykdo už tokią kainą, kokią esame pasiruošę sumokėti. Kadangi norime pigiai, tai tokias prekes ir turime“, – kalbėjo P.Grecevičius.

Profesorius teigia savo akimis matęs visiškai kitokias kiniškas prekes, negu tas, kurios parduodamos mūsų prekybos centruose. Ten tokio šlamšto esą mažai, nors nusipirkti, žinoma, galima visko.

„Mačiau prie olimpinio miestelio stadiono įrengtą parką, mačiau jų restauravimo, kitus aplinkos tvarkymo darbus. Gyvenamųjų rajonų aplinką. Kultūra iš tikro labai aukšta. Centrinėse miestų gatvėse nė šiukšlės nerasi. Kinai labai darbštūs žmonės“, – tvirtino Baltų parką Kinijoje suprojektavęs kraštovaizdžio ekspertas.

Ideali gamtos miniatiūra

Kiniškas sodas arba parkas yra statomas, o ne sodinamas, pažodžiui išvertus frazę „kurti sodą“ iš kinų kalbos reiškia „kasti tvenkinį, pilti kalvą“. Būtent šis darbas yra pirmas ir svarbiausias pradedant kurti kinišką sodą. Darbų pradžia – dirbtinių kalvų, tvenkinių ir upelių formavimas. Kiekvienas jų turi gilią simbolinę prasmę.

Klasikiniame sode tvenkinys visada – centre. Jis – erdvės pagrindas, dangaus ir aplinkui esančių sodo elementų veidrodis. Kitas svarbus elementas – kalva ar kalvos. Taip pamažu atsiranda dirbtinai suformuotas kalvų ir tvenkinių kraštovaizdis.

Kalva, tvenkinys ir paviljonas sukuria pirminę sodo formą, kuri toliau plėtojama sodinant augalus. Didelių senų medžių trūkumas kompensuojamas miniatiūromis – kiniškai vadinamomis „pen džing“, japoniškai – „bonza“. Klasikiniame sode galima išvysti tikrų šio sodininkystės meno šedevrų. Klasikinis kiniškas sodas apjuostas tvora.

Parkų kūrimo meno praktika Kinijoje siekia 5 tūkst. metų. Jų kūryba jiems įaugusi į kraują. Kinai turi apie 30 istorinių parkų, kurie yra įtraukti Į UNESCO sąrašą.