– Pagal galiojančius įstatymus, santuoką galima sudaryti ne tik oficialiuose santuokų rūmuose, bet ir kitose pasirinktose ir suderintose vietose. Kur paprastai jos sudaromos Kaune? Kokias vietas renkasi kauniečiai? Internete skelbiama, kad kauniečiai dažniausiai renkasi Kauno rotušę, Kauno botanikos sodą ir Kauno marių prieplauką. O jeigu, tarkime, norėtų santuoką sudaryti jachtoje, plaukiančioje Kauno mariomis? Arba Prisikėlimo bažnyčios apžvalgos aikštelėje, kitur? Ar tai prieštarautų viešajai tvarkai, dalyvių saugumui?
– Jaunavedžiai gali rinktis vietą Kauno miesto viešosiose erdvėse, gavę leidimą iš tos vietos valdytojo. Dažniausiai jaunieji išvažiuojamosioms santuokoms renkasi VDU Botanikos sodą, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelį arba salytę, svetingumo kompleksą „Monte Pacis“, renginių studiją „Vinvytis“, šiltuoju metų sezonu – Pelėdų kalną, laivą „Perlas“, įvairias galerijas ir kavines.
Santuokos neregistruojamos danguje ar po vandeniu, nes tai nebūtų saugu. Vietų pasirinkimas nemažas. Jeigu jos atitinka numatytus reikalavimus, darbuotojai vyksta į pasirinktą erdvę. Kauno rotušė yra Kauno miesto savivaldybės administracijos siūloma vieta, todėl tai nelaikoma išvažiuojamąja santuoka.
Civilinės metrikacijos darbuotojų pareiga yra oficialiai įregistruoti santuoką kaip juridinį faktą, o tikroji šventė priklauso jauniesiems ir jų artimiesiems.
– Kiek kainuoja sudaryti santuoką? Koks yra registracijos mokestis ir ceremonijos mokestis oficialioje registracijos vietoje ir pasirinktoje?
– Mokestis už santuokos registravimą yra 30 eurų Kauno rotušėje ir 70 eurų pasirinktoje vietoje Kauno mieste.
– Kokia procentinė dalis santuokų sudaroma kitur, ne oficialiuose Santuokų rūmuose?
– Apie 10 proc.
– Kiek Kaune per metus iš viso užregistruojama santuokų? Gal galite palyginti kelerių pastarųjų metų skaičius?
– 2024 m. Kauno mieste užregistruotos 1 568 santuokos, 2025 m. – 1 703, o šiuo metu (balandžio 21 d. duomenys) jau įregistruota 250 santuokų.
– Kiek užregistruojama skyrybų?
– Civilinės metrikacijos darbuotojai tik įregistruoja santuokos nutraukimo faktą, o sprendimą dėl skyrybų priima teismai arba notarai.
2024 m. buvo nutrauktos 886 santuokos, 2025 m. – 890, o iki šios dienos (balandžio 21 d.) jau pateikta 260 prašymų nutraukti santuoką.
– Kiek Kaune užregistruojama naujagimių? Kiek užregistruojama mirčių?
– 2024 m. užregistruota 2 395 gimimai ir 3 827 mirtys, 2025 m. užregistruota 2 140 gimimų ir 3 939 mirtys.
Į skaitytojų klausimus, kodėl į Pirmąją šv. Komuniją bažnyčioje visi vaikai dabar rengiami vienodai ir ar brangu paruošti vaiką šiai šventei, atsako Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos klebonas Kun. Audrius Mikitiukas.
– Kodėl dabar Pirmajai Komunijai visi vaikai – mergaitės ir berniukai – aprengiami vienodai? Jeigu vaikas turi savo drabužį, negi jam nebus leista jį apsivilkti?
– Drabužių nuoma kainuoja apie 15 eurų. Skatinimas, kad vaikai būtų rengiami vienodai, neatsirado dėl galimos naudos verslui, nes tokia suma nepadarysi verslo. Prisiminkite, kaip būdavo anksčiau, – Pirmajai Komunijai kai kurie tėvai savo vaikus, ypač mergaites, išpuošdavo tarsi nuotakas, aprengdavo beveik vestuvinėmis suknelėmis, nuometais, padarydavo įmantrias šukuosenas. Kodėl? Kad parodytų savo socialinę padėtį. Tačiau, pirmiausia, šventė yra ne tam, ne madų demonstravimui. Antra, vaikams, kurie neturi galimybės leisti šimtus eurų suknelėms ar kostiumams, būdavo labai skaudu stebėti taip išpuoštus kitus vaikus. Pirmoji Komunija virsdavo vos ne vestuvine švente. Po ilgų diskusijų dabar ir rekomenduojame tėvams nuomoti drabužius, kad būtų išvengta tokių situacijų. Kai pasikalbame su tėvais, ypač mamomis, ir paaiškiname, kodėl mes rekomenduojame nuomotis, jie supranta. Aišku, jeigu kažkas būtinai norėtų tą dieną vilkėti savus drabužėliais, mes nedraustume, nekonfliktuotume. Tačiau argi negražūs vaikai su tais nuomotais drabužėliais? Vienodomis suknelėmis, berniukai su albomis iki žemės – stovi visi vienodi kaip angeliukai.
– Kodėl drabužėliai balti?
– Baltą skraistę gavome per Krikštą, todėl natūralu, kad ir per Pirmąją Komuniją apsivelkame tokiu pačiu Krikšto drabužiu. Bažnyčioje nėra nieko atsitiktinio. Kaip šventintas vanduo prie bažnyčios durų – pavilgai pirštus jame ir persižegnoji, prisimindamas, kad tau Krikšto metu ant galvos buvo užpilta švęsto vandens, kad tu į šitą bažnyčią atėjai per Krikštą, tuo metu gavai drabužį ir žvakę. Tad per Pirmąją Komuniją vaikas ir stovi su baltu drabužiu ir žvake, kurią reikėtų išsaugoti nuo Krikšto. Svarbų vaidmenį vaidina ir žvakė, kaip maldos įrankis, ją užsidegti reikėtų ypatingais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, santuokos dieną. Yra žmonių, kurie bažnyčioje nuolat įsigyja šventintų žvakių ir namuose jas užsidegę meldžiasi.
– Dabar labai ilgas laikas skiriamas pasiruošti – mokomasi kelis mėnesius. Ar vaikai privalo lankyti šv. Mišias ir sekmadieniais?
– Pasiruošimas Pirmajai Komunijai trunka nuo spalio iki birželio, paprastai iki Tėvo dienos visi vaikai jau būna priėję Pirmosios Komunijos. Sako, kad Ispanijoje vaikai ruošiami trejus metus. Čia kaip ir kitose srityse – niekas nenori leisti vairuoti automobilio, neišmokus tikrai gerai vairuoti. Būtų neatsakinga leisti priimti Sakramentą, jam tinkamai neparuošus vaikų. Žinoma, mes čia rengiame ne teologus, tačiau norime, kad vaikas subręstų toje aplinkoje, kad mokėtų dalyvauti Mišiose, suprasti jas, nebijotų, todėl labiau svarbu ne pamokėlių skaičius, o laikas. Pačių pamokėlių būna maždaug 25.
Kaip gali būti neprivaloma dalyvauti šv. Mišiose? Juk Pirmoji Komunija ir reiškia Mišių šventimą. Kaip galima ruoštis Pirmajai Komunijai ir nedalyvauti Mišiose? Tas pats kaip ruoštis dviratininkų olimpiadai niekada nevažinėjus dviračiu.
– Ar už pamokėles reikia mokėti?
– Žmonėms reikėtų suprasti vieną dalyką – nesvarbu, kurioje srityje, jeigu tu už ką nors nemoki, tai, vadinasi, už tave moka kiti. Visiškai nemokamo nieko nebūna. Arkivyskupija prašo tinkamai atlyginti katechetams, kurie veda pamokas. Juk negali jie nuolat aukotis ir dirbti nemokamai. Mes, kunigai, tarsi esame atsakingi, kad šiems mokytojams būtų teisingai atlyginta. Pvz., grupėje yra dešimt vaikų. Tarkime, katechetas už valandą gauna 20 eurų. Nepamirškime, kad tą dieną, kai vyksta pamokėlės, katechetui su atvažiavimais ir grįžimais susitrukdo beveik kelios valandos, o ne ta viena valanda, nes jis jau kitų darbų nelabai gali susiplanuoti, išvažiuoti. Jeigu grupėje yra dešimt vaikų, vadinasi, nuo kiekvieno vaiko katechetas gauna 2 eurus. Tarkime, per mėnesį būna keturi susitikimai, vaikui tai kainuoja 8 eurus ir 2 eurus metodinei medžiagai, škaplieriui ir kt. Kitaip tariant, vaikai, prisidėdami per mėnesį 10 eurų, nepadengia visų sąnaudų, susidarančių ruošiantis Pirmajai Komunijai, nes neskaičiuojame patalpų, kurias reikia šildyti, vandens, apšvietimo, sanitarinių taškų ir t. t. Manau, šios sąnaudos būtų padengtos, jeigu tėvai per mėnesį prisidėtų bent 20 eurų. Dabar vaikai aukoja tik 10 eurų, kitą dalį už juos aukoja parapija. Ar gali būti kitose srityse valandiniai užsiėmimai už tokią kainą? Joks būrelis už tokią kainą nedirbtų, nebent kas nors už tai papildomai mokėtų.
– Ką daryti, jeigu šeimai, ypač turinčiai daugiau vaikų, ir tie 10 eurų yra labai daug?
– Jeigu šeima gyvena tikrai labai nepasiturinčiai, tegu ateina pas kleboną ir pasako, kad jie iš šeimos biudžeto negali skirti tokios sumos. Jokių problemų – padengiame iš parapijos lėšų, kurias suaukoja parapijiečiai. Tačiau, žinote, blogiausia, kai žmonės tarpusavyje murma, bet kažkodėl bijo ateiti ir paprašyti, kad jiems nereikėtų mokėti. Gal bijo pasirodyti, kad neturi? Juk tai jokia gėda, blogiau tarpusavyje apšnekėti, kad bažnyčia lupikauja. Vis dėlto galiu pasakyti, kad dabar nėra tokių šeimų, kurios negalėtų leisti sau mokėti 10 eurų už Pirmosios Komunijos pamokėles, – net jeigu ir mažai uždirba, žmonės gauna ir vaikų pinigus, ir įvairiausių pašalpų. Dažniausiai jie tiesiog nenori prisidėti prie apmokėjimo. Mes nekonfliktuojame dėl to, vaikai prieis Pirmosios Komunijos.
Naujausi komentarai