„Ne paslaptis, kad piršdavausi Jurgai kiekvienais metais. Ir tai tapo labai brangia tradicija. Piršlyboms reikia žiedo, o su kiekvienais metais reikėjo geresnio, tačiau vėliau Jurga manęs prašė, kad tų žiedų jau nebedovanočiau, nepaisant to, prieš keletą metų juos visus pavogė – atėjo vagys į namus ir visus juos pavogė. Buvo labai didelė trauma. Tuomet nusprendėme, kad dovanosiu jai apyrankes, o po 15 metų pagaliau išaušo ta diena, šis kartas nemelavo“, –  šį trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ atskleidė A. Kriščiūnas.

Savo veiklose paskendęs dailininkas teigia, kad niekada nereiktų užsisėdėti vienoje vietoje, ir jeigu kažkas žmogaus netenkina, keisti. „Mano pagrindinė veikla – aš bandau gyventi. Negaliu savęs įvardinti kaip kažkokios profesijos atstovo. Iš tikrųjų, mano oficiali profesija yra robotų konstruktorius, baigiau šitą specialybę KTU, bet juo nedirbau niekada, tačiau robotą esu sukonstravęs iš lego. Aš, pavyzdžiui, piešiu ir jaučiu, kad jau pavargau ir noriu veikti kažką kito. Tuomet einu nuotraukas tvarkyti, nes esu ir fotografas. Tada, kai tai nusibosta, einu parašau dainos tekstą, tada einu pagroju būgnais. Rotuoju savo veiklas. O šiaip manau, kad svarbiausia žmogaus gyvenimo profesija ir turėtų būti gyvenimas“ , –  kalbėjo A. Kriščiūnas.