Prieš trejus metus kartu su vyru Tadu Rimgaila įkūrusi šeimos verslą, šiandien moteris sėkmingai plėtoja kepyklėlės „Liu Patty“ veiklą, dirba vestuvių planuotoja.

– Ruduo dažnai asocijuojamas su nostalgija, melancholija. Kartu šis sezonas laikomas užimtumo ir naujų ar jau pradėtų darbų metas. Koks jis tau?

– Na, oras nelabai malonus. Ypač nemėgstu šlapdribos – tuomet nieko nenoriu daryti, tik įsisupti į pledą. Tačiau man labai patinka vadinamasis auksinis ruduo, kuomet būna saulėta, po kojomis šlama nukritę medžių lapai.

Pavasaris, pavyzdžiui, man yra aktyvumo, veiklos metas. Ruduo, atvirkščiai: tas kvapas ore ir ilgi pasivaikščiojimai, kad ir kaip banaliai skambėtų, turi kažkokią aurą, išskirtinę energiją, kuri mane ramina.

– Prieš porą metų atidariusi kepyklėlę „Liu Patty“ tapai pavyzdžiu, kaip mėgstama veikla gali tapti verslu. Tuomet kalbėdama apie jūsų su vyru įkurtą įmonę vengei verslininkės statuso. Kaip jautiesi dabar? Ar pavadintumei save karjeriste?

– Nuo kepyklėlės atidarymo daug kas pasikeitė: per šį laikotarpį keitėme patalpas, susiformavo puikus kolektyvas – mes vis sparčiau augame, turime ateities planų.

Aš visą laiką juokiuosi, kai manęs paklausia, ar laikau save verslininke. Nors tai skamba gan išdidžiai, faktas, jog kuriu darbo vietas, plėtoju įmonės veiklą, turbūt leidžia taip save įvardyti.

Aš nesu karjeristė. Esu ambicinga, turiu tikslų, jei juos pasiekiu – išsikeliu kitus. Man patinka toks gyvenimo modelis: dienos kupinos iššūkių, naujų pažinčių ir įvairovės.

– Kas tau padeda siekti tikslų, kas motyvuoja?

– Veikti mane motyvuoja patys tikslai. Kai tikrai žinai, dėl ko kiekvieną dieną keliesi, tuomet tą ir darai. Labai svarbu ir tinkamai pasirinkta veikla. Šiandien, kad ir kiek daug turiu užduočių, rūpesčių, kad ir koks ilgas darbo laikas (kartais dirbu ir po šešiolika, ir po dvidešimt valandų), dabartinė veikla mane džiugina.

– Viešumoje visuomet atrodai puikiai, pasitikinti savimi. Visgi esi atskleidusi, jog anksčiau turėjai problemų dėl mitybos ir savęs vertinimo. Šiandien grožio standartai moterims ypač griežti, tačiau kas dar, tavo nuomone, lemia kritišką (kartais – liguistą) moterų požiūrį į savo kūną?

– Tai – psichologinis dalykas, dažnai susijęs su ankstyvais išgyvenimais, jautria patirtimi. Kažkada nugirsta kritika kūno atžvilgiu neretai įsimenama ir vyresniame amžiuje gali pasireikšti valgymo sutrikimais. To priežastys yra individualios.

Neretai išvaizdos sureikšminimui visuomenėje įtakos turi ir klimatas. Pavyzdžiui, pietiečiai nekelia klausimo, ar reikėtų šypsotis – geras oras, nuolatos šviečianti saulė kelia teigiamas emocijas. Tų kraštų moterys gerai save vertina.

Kitas dalykas – vyrai: lietuviai neretai nesugeba parodyti tinkamo dėmesio moterims. Džiaugiuosi, jog man pasisekė – mano vyras dažnai sako komplimentus, prie jo jaučiuosi ir graži, ir mylima. Deja, bet yra daug moterų, kurioms to labai trūksta.

To išvengti galima tik mylint save. Manau, jog aš tik dabar pradedu tai daryti. Reikia nuolatos dirbti su savimi, suprasti savo vertę, kuri dažniausiai yra labai didelė. Kiekviena moteris turi unikalių bruožų, yra graži. Svarbu rūpintis savimi, stengtis gerai atrodyti, bet tik tam, kad taip jaustumeis ir pasitikėtum savimi. Niekada nereikia savęs alinti ar reikalauti neįmanomų dalykų. Verčiau pabrėžti privalumus.

– Kokią vietą tavo gyvenime užima sveika gyvensena, ar daug laiko skiri kūno priežiūrai?

– Aš visą laiką bandau save pripratinti prie sporto, tačiau ne visada sėkmingai pavyksta. Neseniai vėl pradėjau lankyti sporto klubą. Nesimaitinu reguliariai, kasdien piktnaudžiauju saldumynais. Galbūt tai – genetika, tačiau ir nuolatinis judėjimas man padeda palaikyti kūno formas.

Grožio procedūras atlieku retai, tačiau pastaruoju metu pradėjau labiau rūpintis savo oda, darytis veido procedūras. Mano darbas turi įtakos nepastoviam dienos režimui. Poilsio trūkumas, oro temperatūrų kaita veikia odą, todėl ją reikia puoselėti.