Džiugus, vingrus Damieno Chazelle'o (Deimieno Časelo) filmas apie Los Andžele vargstantį džiazo pianistą ir jo draugę aktorę atiduoda duoklę Amerikos miuziklų aukso amžiui, tokiai klasikai kaip „Katiliukas“ (Top Hat), „Dainuoju lietuje“ (Singing in the Rain) ir „Briliantinas“ (Grease).
Jis taip pat vėl subūrė draugėn R. Goslingą ir E. Stone, kurie drauge vaidino 2011 metų romantinėje komedijoje „Kvaila, beprotiška meilė“ (Crazy, Stupid, Love), tik šį kartą jiedu dar ir dainuoja.
E. Stone vaidiną romantikę Miją, kuri, laukdama didelės sėkmės, keliauja iš vienos atrankos į kitą, o R. Goslingas – sunkiai besiverčiantį džiazo pianistą Sebastianą.
Herojai susitinka Los Andželo transporto spūstyje, paskui – per įžymybių vakarėlį, ir bando sužavėti vienas kitą epizodais, primenančiais scenas iš filmų, kuriuose vaidmenis kūrė Holivudo legendos Fredas Astaire'as (Fredas Esteras) ir Ginger Rogers (Džindžer Rodžers).
„Dabar labiau nei bet kada mums reikia vilties ir romantikos didžiajame ekrane“, – sakė 31-erių D. Chazelle'as, buvęs džiazo muzikantas, kurio 2014 metų filmas „Atkirtis“ (Whiplash) gavo tris „Oskarus“.
„Miuziklai kažką turi. Jie yra kaip pasakų šalis, išreiškia pasaulį, kuriame leidiesi dainuoti, kuriame gali pažeisti realybės taisykles“, – sakė D. Chazelle'as, filmo scenaristas ir režisierius.
„La La žemė“ rugpjūčio pabaigoje pradėjo Venecijos kino festivalį, filmas pelnė kritikų ir žiūrovų liaupses, o tada buvo parodytas Toronte, kurio apdovanojimai pateikia užuominų apie būsimus „Oskarų“ laureatus.
Filmas nuo pirmųjų kadrų ima trykšti entuziazmu ir laime: tai – ilgas šokio numeris greitkelyje, kur ant savo automobilių šoka vyrai ir moterys, vilkintys ryškiai geltonus, raudonus ir mėlynus drabužius.
D. Chazelle'as sakė, kad savo meilės istorijos fonu pasirinko Los Andželą, kurio pravardė „La-La žemė“ taip pat reiškia euforišką, nuo realybės atitrūkusią proto būklę. D. Chazelle'as, kuris šioje Pietų Kalifornijos metropolijoje gyveno beveik dešimtmetį, sakė, kad tai yra „vienatvės miestas, kai apsigyveni čia – ne toks miestas, kuris siūlosi pats“.
Kelias į „Oskarus“
Ankstesniais metais tokie filmai kaip „12 vergovės metų“ (12 Years a Slave), „Karaliaus kalba“ (The King's Speech) ir „Lūšnynų milijonierius“ (Slumdog Millionaire) iš pradžių laimėjo Toronto kino festivalio „žmonių pasirinkimo“ apdovanojimą geriausio filmo kategorijoje, o paskui pelnė pagrindinį „Oskarą“.
Anksčiau šiais metais Toronto žiūrovų favoritas „Sensacija“ (Spotlight) nepaisydamas visų prognozių laimėjo geriausio filmo „Oskarą“.
Antrosios vietos Toronte šiemet atiteko debiutanto Gartho Daviso (Garto Deiviso) „Liūtui“ (Lion) ir Miros Nair (Miros Ner) „Queen of Katwe“, kurioje vaidina „Oskaro“ laureatė Lupita Nyong'o (Lupita Njong'o).
„Queen of Katwe“ pasakoja tikrą istoriją apie mergaitę iš Ugandos, kuri siekia savo svajonės tapti tarptautine šachmatų čempione. „Liūtas“ – dar viena įtaigi istorija iš tikro gyvenimo – pasakoja apie indų berniuką, kuris pasiklydo, atsidūrė už 1,6 tūkst. km nuo namų ir paskui 25 metus ieškojo savo šeimos.
Šioje pagal Saroo Brierley (Saru Brirli) autobiografiją „Ilgas kelias namo“ (A Long Way Home) pastatytoje juostoje vaidina Devas Patelis, Nicole Kidman (Nikol Kidman) ir Rooney Mara (Runi Meira).
Toronto žiuri prizai taip pat atiteko Pablo Larrainui (Pablui Larainui) už „Džekę“ (Jackie), Maysalouno Hamoudo (Maisaluno Hamudo) filmui „Tarp dviejų pasaulių“ („Bar Bahar“; „In Between“), Mbithi Masyai (Mbičiui Masjai) už „Kati Kati“ ir Feng Xiaogangui (Feng Siaogangui) už filmą „Aš ne madam Bovari“ (I Am Not Madame Bovary).
Naujausi komentarai