Dvejus metus ryto naujienų laidoje Ingrida Žaltauskaitė-Siaurusevičienė vadina labai įdomiu gyvenimo etapu, o ankstyvas kėlimasis jai, kitaip nei daugumai šios laidos vedėjų, kelia malonius sentimentus.

„Kai pagalvoju apie tuos metus, pirmiausia prisimenu miestą anksti ryte, kai važiuoji į darbą... Aš, kaip tikriausiai ir dauguma vedėjų, jau 4 val. ryto būdavau darbe, o pakeliui į jį labai gerai matydavosi visas miesto gyvenimas, tai, ko mes nematome dabar, gyvendami dieną. Pavyzdžiui, pamenu birželio rytą: kažkas žolę pjauna, atsidarai automobilio langą, atsklinda tas kvapas...“ – prisiminimais dalijasi buvusi televizijos laidų vedėja.

1997–1999 m. mobiliuosius telefonus turėjo tik pavieniai žmonės. Visaip tardavomės: ir kad paskambinsime į laidinius telefonus, ir kad prikelsime.

Anot jos, visa kūrybinė komanda labiausiai nerimaudavo, kad ankstyvą ryto laidą gali pramiegoti pašnekovas – dėl to net turėjo sąrašą atsarginių, kuriems prireikus galėdavo paskambinti ir jie netrukus prisistatydavo.

„Tais laikais, kai aš dirbau, 1997–1999 m., mobiliuosius telefonus turėjo tik pavieniai žmonės. Visaip tardavomės: ir kad paskambinsime į laidinius telefonus, ir kad prikelsime. Klausdavome, kelintą valandą paskambinti, kiek kartų... Na, bet žmonės, matyt, taip norėjo eiti į „Labą rytą“, taip norėjo dalyvauti toje laidoje, kad jie kažkokiu būdu ten atsirasdavo. Tad tų pramiegojimų per mano dvejus metus laidoje yra buvę, bet tikrai labai nedaug. O tie atsarginiai pašnekovai buvo labai profesionalūs, jie galėjo kalbėti praktiškai bet kokia tema, bet kokia aktualija. Šiaip ne taip išsigelbėdavome“, – pasakojo I. Žaltauskaitė-Siaurusevičienė.