Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo naujas vieno garsiausių Lietuvos operatorių Ramūno Greičiaus darbas "Sėkmės, džentelmenai!" (rus. – "Džentelmeny, udači!").

Lietuvis kino meistras drauge su pripažintų Rusijos profesionalų komanda sukūrė neabejotinai linksmiausią naujametę komediją, kuri padės su gera nuotaika sutikti artėjančius 2013-uosius.

R.Greičius, pakviestas garsaus Rusijos režisieriaus ir prodiuserio Timūro Bekmambetovo prodiuserių bendrovės dirbti prie juostos "Sėkmės, džentelmenai!", turėjo progą paragauti kitokios kino virtuvės, susipažinti su rusų darbo subtilybėmis, kokybės normomis ir artimai pabendrauti su ryškiausiomis rusų kino pasaulio žvaigždėmis.

– "Sėkmės, džentelmenai!" – jūsų pirmasis Rusijoje filmuotas vaidybinis filmas. Kokie ryškiausi įspūdžiai liko iš darbo su rusų kino ekspertų komanda?

– Supratau, kad labai didelė tiek Rusijos teritorija, tiek gausūs jos kultūros klodai. Aš patekau į komandą, kuri kiekvienais metais milijonams Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos šalių gyventojų įsipareigojo parodyti naują, linksmą, humoro pilną filmą. Jie, panašiai kaip prancūzai, išėjo į kovą su plūstančiais Holivudo filmais ir bando apginti savo pozicijas rinkoje. Matyt, didelė T.Bekmambetovo paslaptis Rusijoje tai, kad humoras – sunkiai eksportuojama prekė. Jo suburta kūrybinė grupė kiekvienų metų sausį pradeda kurti naują filmą, kuris tampa kasmete, ilgai laukta naujamete dovana ir kino teatrus pasiekia gruodį. Nors visada maniau, kad toks ritmas kūrybai suteikia fabrikinės gamybos atspalvį ir yra kupinas kompromisų, sudalyvavęs juostos "Sėkmės, džentelmenai!" kūrimo procese pamačiau kitą medalio pusę. Mačiau vienam filmui nebūdingai didelį kūrybiškų ir iškilių asmenybių skaičių. Milžinišką patirtį turintys filmo kūrėjai tarsi susiliejo į vieną nuotykių, juoko ir fantazijos gumulą. Tereikėjo tik spėti filmuoti. Tai Greičius greitai ir darė.

– Gal galite pasidalyti kokiu smagiu nuotykiu ar prisiminimu iš to laiko, kai sukote filmą "Sėkmės, džentelmenai!"?

– Kokį mėnesį filmavome Izraelyje, Tel Avive. Dienomis kamuodavomės nuo karščio, o naktį bandydavome atsigaivinti 30-ies laipsnių karščio jūroje. Saugumo sumetimais pasiimdavome mobiliuosius telefonus, tačiau eidami maudytis palikdavome juos ant kranto. Nenuostabu, kad netrukus tapome išradingų paplūdimio vagišių dėmesio objektu. Po pusės savaitės apvogtųjų skaičius viršijo laimingųjų, dar turinčių telefonus, skaičių. Policija buvo bejėgė, mėginome dingusių telefonų ieškoti turguose, pas perpardavinėtojus, tačiau nesisekė. Galiausiai suveikė kino jėga ir porą dienų prieš išvykimą už galimybę nusifotografuoti su pagrindiniu aktoriumi Sergejumi Bezrukovu vietos rusakalbiai, susitarę su vagišiais, sugebėjo filmavimo grupei sugrąžinti visus nugvelbtus daiktus.

– Kaip vertinate skeptikų kalbas, kad senųjų "Sėkmės džentelmenų", sovietinio kinematografo klasikos, nereikėjo nė pirštu liesti?

– Aš tokio plauko "nekaltybę" praradau Lietuvoje filmuodamas filmą "Tadas Blinda. Pradžia". Tai padariau valingai ir dėl to nesigailiu. Tikiu, kad jei esi įvaldęs kino kalbos dovaną ir turi ką pasakyti, jokių šventų ar neliečiamų dalykų nėra. Juostos "Sėkmės, džentelmenai!" kūrėjai aiškiai formulavo savo idėją: "Senas filmas jaunai kartai neįdomus, didesnė jaunimo dalis originalo net nematė – vadinasi, reikia naujo filmo." Juo labiau kad naujas filmas su senu turi nedaug bendrumų. Nors situacija panaši, naujoji istorija pažymėta tokiais nuotykiais, kurie visai nebūdingi senajam kinematografui.

– Kas žiūrint naująją juostą, jūsų nuomone, privers žiūrovus nusijuokti?

– Pagrindinis filmo herojus – ne vaikų darželio auklėtojas, ne išmintingas ir subrendęs Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios valstybės pilietis, o sutrikęs, su savo asmeniniu gyvenimu nesusitvarkantis nevykėlis aktorius. Jam gyvenimas suteikia progą atlikti svarbų vaidmenį. Filme daugybė tragikomiškų akimirkų, tačiau kadangi nuolat juoksitės, apie herojaus ir jo asmenybės pokyčius veikiausiai pagalvosite tik jau išėję iš filmo.

Filmo "Sėkmės, džentelmenai!" recenziją skaitykite "TV dienoje".