"Šiuo senuoju inkų keliu galite eiti tik man sumokėję!" Ryžtingas balsas ir grėsmingas žvilgsnis sakė, kad šie žodžiai buvo pasakyti labai rimtai. Įdomiausia, kad lietuvių porai kelią pastojo močiutė.

Močiutė – tikra reketininkė

Vienuolika mėnesių aplink pasaulį keliavę ir aštuoniolika valstybių aplankę Kauno žygeivių klubo "Ąžuolas" nariai Nerijus Lamanauskas ir Dovilė Dimindavičiūtė patyrė tai, ko negalėtų sukurti net pati lakiausia vaizduotė.

"Atskridome į Stambulą ir iš ten pradėjome savo kelionę", – ketinę metus keliauti lietuviai iš anksto nepirko nei lėktuvo, nei autobuso bilietų, neužsisakė viešbučių.

Viskas vykdavo spontaniškai. Viena pavojingiausių kaunietės ir molėtiškio aplankytų šalių – Bolivija. Po jos šioje skalėje yra Paragvajus.

"Močiutei mes sumokėjome", – dabar šypsosi Nerijus.

Tada jie sprendė dilemą. Duoti pinigų močiutei nebuvo gaila, bet ji ne prašė, o reikalavo. "Neduosi, nežinia kuo baigsis, nes netoliese kaimas, kuriame daug vyrų, o apie Bolivijos plėšikus buvome perspėti. Anksčiau atokiuose keliuose žmonės plėšikams mokėdavo po 50 dolerių, dabar iš praeivių atima viską", – pasakojo N.Lamanauskas.

Kryžiai ir vainikai žuvusiesiems

Bolivietis šypsosi, pasakoja ir kartu viena ranka sugeba iškraustyti pašnekovo kuprinę. Tokių atvejų Dovilei ir Nerijui pasakojo ne vienas sutiktas turistas.

Adrenalino užteko vingiuotais kalnų žvyrkeliais važiuojant suklerusiais autobusais, ypač kai jie lenkdavo vilkikus, o už kelkraščio boluodavo bedugnė.

"Vainikas, kryželis, vainikas, kryželis, vainikas, dešimt kryželių", – skaičiavo lietuviai turistai pakelių ženklus žuvusiųjų atminimui.

Didelį įspūdį keliautojams paliko unikali šios šalies gamta. Beveik 5 kilometrų aukštyje Andų kalnyne lietuvius sužavėjo dykuma, neįprastų formų akmenys, salelės, druskingas ežeras, kuriame siekiama pasaulio greičio rekordų, šokantys flamingai ir net 1900 metų bei 10 metrų aukščio kaktusai.

Lūšnynuose labai pavojinga

Turistus stebino daug kas. Paragvajaus sostinėje Asunsjone – labai įspūdingas savo prabanga savivaldybės pastatas, o kitoje gatvės pusėje plyti lūšnynai.

"Tokių kontrastų nematėme niekur kitur, – stebėjosi Nerijus. – Mums patardavo vakarais gatvėmis nevaikščioti, o lūšnynų rajone pavojinga net ir dieną."

Keliautojus apnakvindinęs vietinis gyventojas demonstravo randus savo veide ir pasakojo apie susirėmimus su plėšikais. Dar neseniai net dieną į autobusus Asunsjone įsiverždavo ginkluoti plėšikai ir reikalaudavo pinigų. Tačiau kai keleiviai susivienijo, įveikė baimę ir abejingumą, plėšikai gavo atkirtį ir dabar dieną į autobusus veržiasi itin retai.

Pakerėjo kelionė Amazonija

Nerijus Peru gavo patį netikėčiausią pasiūlymą savo gyvenime. Prie turisto iš Lietuvos prisėdęs mėlynų ir juodų plaukų rudaodis vyras paklausė, ar jam gražios Peru merginos. Tačiau pribloškė ne tai. Pakvietęs prieiti prie Nerijaus penkiolikametę merginą paklausė, gal imtų ją į žmonas.

Peru įprasta ir labai pageidaujama, kad penkiolikos šešiolikos metų mergina susituoktų su užsieniečiu, nors jis 30–40 metų vyresnis.

"Tačiau jie susituokia ne tik su moterimi, bet ir su visa jos gimine", – Peru tradicijas žino N.Lamanauskas.

Savaitę plaukiojęs laivu Amazonijos upėmis geidžiamas jaunikis stengėsi vietinių neįžeisti, išsisukinėdavo sakydamas, kad yra vedęs. Perpildytuose laivuose plukdydavo traktorius, bananus, ryžius, gyvulius ir žmones, kurių hamakai užimdavo visą denį ir dažnai reikėdavo ropoti po jais.

"Besileidžianti ir kylanti rausva saulė, neapsakoma ramybė ir džiunglių garsai", – plaukiant laivu Dovilė ir Nerijus tarsi susiliedavo su Peru gamta.

Iranas sužavėjo svetingumu

"Iš kur jūs? Dar neturite nakvynės? Užeikite, apsistokite pas mus", – lietuviai šiuos klausimus ir kvietimus Irane girdėdavo dažnai.

Ne vienas keliautojas įsitikino, kad šioje šalyje gyvena itin svetingi ir draugiški žmonės.

"Pas nepažįstamą žmogų likome tris paras, – iraniečių draugiškumu neatsistebėjo Nerijus. – Jis neleido mokėti nei už nakvynę, nei už maistą. Iraniečiai prisiima už svečią atsakomybę. Šeimininkas su vairuotoju parodė daug įspūdingų vietovių."

Nebuvo dienos, prisiminė molėtiškis, kai bent keli vietiniai nepasiūlytų arbatos. Kartą po vieno arbatos gėrimo prie jų prisijungė iranietis, dar vienas sutiktasis pakvietė pietų.

"Mus priėmęs šeimininkas teigė, kad pietus jau gamina jo žmona, todėl pasisvečiuoti pakvietė ir dar du nepažįstamus žmones, – Lietuvoje sunkiai suvokiamą situaciją prisiminė Nerijus. – Beje, jau pirmą vakarą mes gėrėme vyno, nors ten alkoholis neparduodamas."

Tvarką Irane prižiūri Islamo įstatymus serginti moralės policija. Žmonėms negalima vaikščioti mūvint šortais, apnuogintais pečiais, nesusituokusiesiems negalima susikabinti rankomis, o moterims išeiti į gatvę neprisidengus plaukų. Dovilė net vizai nusifotografavo su skara.

Autografai ant cigarečių pakelių

"Atvykite į Bangladešą, kol dar neatvyko turistai!" – taip šalį reklamuoja Indijoje. Daugybė žmonių į retus turistus, ypač mažesniuose miesteliuose, žvelgia kaip į stebuklą.

Lietuvius nuolat lydėdavo 20–30 žmonių būrys, sekdavęs kiekvieną žingsnį.

"Prieiname prie upelio, žavimės egzotišku augalu ir visa minia žiūri ten pat", – pasakojo Nerijus.

Kartą keli vietiniai net apsistumdė besiginčydami, kas turi teisę pirmasis užkabinti atvykėlius. Lietuviai dalijo autografus minioms žmonių. Juos rašė ant cigarečių pakelių.

"Upėje plaukioja maišeliai, buteliai, išmatos, – Bangladešo nešvara stebėjosi lietuviai. – O geležinkelio tiltu važiuodavo ne tik traukiniai, bet ir dviračiai, autobusai, lengvieji automobiliai."

Tačiau, nepaisant skurdo, linkusių sukčiauti taksistų, Bangladešo gyventojai itin draugiški ir nepavojingi.

Su nuolat iškelta ranka

Dar didesniais kontrastais nei Bangladešas garsėja Indija. Šioje šalyje stovi rūmai it pasakose, o gatvėse – šimtai neįgaliųjų, benamių. Lietuvius labai stebino chaosas: rikšos su dviračiais, automobiliai, karvės, vaikai, šunys, autobusai – viskas sumišę, viskas kartu, vienoje vietoje.

Prie Gango įkurtame piligrimų miestelyje Rišikeše stebino jogai. Ypač išsiskiria asketišku gyvenimo būdu pasižymintys klajokliai sadu.

"Jie turi lazdą, drabužių ir dubenėlį maisto išmaldai. Tačiau juos, priešingai nei elgetas, žmonės gerbia", – pasakojo N.Lamanauskas.

Fanatiškųjų sadu dabar likę nedaug, bet dar pasitaiko ir tokių, kurie nusprendžia metus ar trejus vaikščioti iškėlę ranką. Sutrikus kraujotakai ranka atrofuojasi. Indijoje vis dar galima pamatyti gamtos reikalus gatvėse atliekančius žmones. Beje, šioje šalyje moterims tualetai mokami, vyrams – ne.

Streikai paralyžiuoja gyvenimą

Nepale Dovilė ir Nerijus sutiko keturis turistus, ėjusius tuo pačiu džiunglių keliu, kuriuo neseniai buvo ėję lietuviai. Užsieniečius užpuolė plėšikai ir atėmė fotoaparatus, pinigus, asmens dokumentus. "Mes leidomės nuo kalno, kurio viršūnėje budistų vienuoliai pasikeisdami ištisą parą Taikos šventykloje muša būgnus ir meldžiasi už taiką pasaulyje", – apmaudžiai kalbėjo lietuviai.

Vietiniai suvenyrų pardavėjai sureagavo žaibiškai: palikę daiktus, kai kurie su mačetėmis rankose išbėgo gaudyti plėšikų. Iš audringų šūksnių ir balsų kalno papėdėje lietuviai suprato, kad plėšikai buvo sučiupti.

Nepale lietuviai ne kartą matė streikus. Protestuodami žmonės renkasi ne prie valdžios rūmų, o blokuoja kelius ir paralyžiuoja eismą. Vykstant streikui važiuojantį autobusą ar automobilį jie gali apversti ar apmėtyti akmenimis.

Du kartus lietuviai streiko pabaigos laukė po tris dienas. Čekai 40 kilometrų atstumą iki oro uosto įveikė su rikša. Senukas stengėsi iš paskutiniųjų, o privažiavęs streikuotojus teisindavosi, kad dviratis nėra transporto priemonė.

Šalys, paslaugos ir pinigai

Lietuviai aplankė Turkiją, Iraną, Bahreiną, Indiją, Nepalą, Bangladešą, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Singapūrą, Filipinus, Australiją, Argentiną, Urugvajų, Paragvajų, Boliviją, Peru ir Ekvadorą.

Per vienuolika mėnesių Nerijus ir Dovilė išleido maždaug po 20 tūkst. litų. Pigiausios šalys keliautojams – Pietryčių Azijoje: Nepalas, Bangladešas ir Indija. Gatvės užeigose galima pavalgyti už 2,5–3 litus, Tailande – už 4–5 litus. Nepale populiariausia virtų lęšių sriuba, ryžiai ir paplotėlis, Indijoje – karis, ryžiai su daržovėmis ir "čapati" paplotėlis, Tailande – kepti ryžiai su daržovėmis, vištiena arba žuvimi ir keptu kiaušiniu. Brangiausia – Australijoje, kur galima pavalgyti už 40 litų, Argentinoje – už 20 litų. Arbatos Indijoje išgersite už 5–10 litų, kavos – už 50 centų, Australijoje kavos – už 6 litus, Argentinoje – už 4 litus. Indijoje ypač populiarios kelionės traukiniais. Maždaug 1000 kilometrų kelionė kainuoja apie 30 litų, Australijoje 50 kilometrų kelionė autobusu – apie 20 litų. Lotynų Amerikos šalyse lietuviams vizos nereikėjo, Australijos vizą jie gavo elektroniniu būdu, Bahreine, Nepale viza išduodama prie sienos. Irane būtina turėti grynųjų pinigų, tinka eurai ir doleriai. Kreditinės kortelės bevertės, nes iraniečiai neprisijungę prie pasaulinės bankų sistemos.