M. Šalčiūtė tikino kailinius įsigijusi paveikta kitų žmonių nuomonės: „Įsigijau juos labai jaunutė, prieš kelerius metus, dėl to, kad klausiausi vyresnių žmonių, kad mergina, moteris visą laiką turi turėti bent vienus kailinius savo spintoje. Aš pasičiupau tą kvailą mintį ir įsigijau juos, negalvojusi ir nedvejojusi. Dabar labai gailiuosi. Užsidėjau tik kelis kartus ir nebežinau, ką su jais daryti, nes jei juos parduosiu, tai skatinsiu tų kailinių pardavimą, o išmesti irgi kažkokia nesąmonė, atrodys nepagarbiai. Mes su „Tuščiais narvais“ labai šiuo klausimu sutapome. Jų veiklai reikia kailinių, bet nenori pirkti, nes bus nesąmonė. Dėl to aš jiems galiu atiduoti, jie su jais galės daryti, ką nori, naudoti savo projektams“.

Ji sakė, kai kailiniai, kuriuos buvo įsigijusi, yra triušio kailio: „Man taip gaila, čia reikėjo ne vieno to triušiuko“.

Išmesti irgi kažkokia nesąmonė, atrodys nepagarbiai.

Nuomonės formuotoja atskleidė ir kailinių kainą: „Keli šimtai eurų, dabar nepasakysiu. Tai nėra labai brangūs kailiniai – iki tūkstančio eurų, manau, apie 800... Dabar nepasakysiu, seniai pirkau. Net nemalonu man juos laikyti, jie seniai yra spintoje. Aš nenoriu nei jų dėtis, nei laikyti“.

„Jie tikrai nebuvo šilti, jie dekoratyviniai, visiškai dėl grožio. O Lietuvoje nėra tokių šaltų laikų, kad reikėtų to kailio“, – šnekėjo M. Šalčiūtė.

„Noriu prisidėti prie akcijos, prie judėjimo prieš kailių fermas, prieš apskritai kailį. Daugybė pasaulyje drabužių įmonių jau yra atsisakiusios. Man tai yra akivaizdus judėjimas link to, kad kailis apskritai nebebūtų legalus visame pasaulyje. Čia yra tik laiko klausimas. Aš noriu būti to dalis“, – sakė ji.

M. Šalčiūtė pridūrė, jog daugiau neturi jokių rūbų iš natūralaus kailio, o šie kailiniai buvo pirmas ir paskutinis toks pirkinys.