„Panos, kraičių jums nesukrausiu, mes esame neturtingi. Jūsų kraitis – jūsų diplomai, todėl mokykitės ir dirbkite!“ – verslininkė, politikos ir visuomenės veikėja Ona Balžekienė gerai prisimena kitados jai ir seserims ištartus mamos žodžius.

Išaugino vienuolika vaikų

Darbštumas, atkaklumas, visuomeniškumas, vadybos principai. Už tas savybes O.Balžekienė turbūt šimtus kartų dėkojo savo mamai Eugenijai – garsiausiai Kelmės siuvėjai. Motinos dieną gyvenime daug pasiekusi dukra dar kartą nusilenks savo mamos atminimui.

O.Balžekienės mama išaugino vienuolika vaikų. Onutė buvo septintoji gausios šeimos atžala.

„Šiais laikais mano mama būtų puiki diplomatė ir labai daug pasiekusi“, – žvelgdama į nespalvotą, vienintelę išlikusią nuotrauką, kur ji prie namų pozuoja su mama, neabejoja tuomečiame KPI (dabar – Kauno technologijos universitetas – red. past.) inžinierės technologės specialybę įgijusi, ryšių su visuomene studijas baigusi, psichologijos akademijoje studijavusi, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu įvertinta Verslo šlovės galerijos laureatė O.Balžekienė.

Ji šyptelėja prisiminusi nuotraukoje įamžintą dieną, kai pasipuošusi skrybėlaite ne tik nusifotografavo su mama, bet kartu apsilankė tuo metu itin retoje pramogoje – į Kelmę atvykusio Šiaulių teatro spektaklyje.

„Mamą geriausiai atsimenu vilkinčią jos paties siūtu šviesiai žalsvos spalvos kostiumėliu ir ant galvos sukančią juodą kasą iš ilgų plaukų“, – užsisvajoja O.Balžekienė.

Siuvamoji mašina ir lovelė

„Per metus aš nedirbu tris dienas – per šv.Kalėdas, per šv.Velykas ir pirmąją Naujųjų metų dieną“, – visuomet sakydavo itin daug dirbusi Eugenija. Moteris su vyru privalėjo išmaitinti didelę vienuolikos vaikų šeimą.

„Pamenu, kaip mama dirbo nuo ankstyvo ryto iki vakaro, o mažus vaikus migdydavo palinkusi prie siuvamosios mašinos. Tuo metu ji supdavo prie rankos pririštą vaikišką lovelę, – keliasdešimt metų senumo akimirkas pasakojo Ona. – Labai dažnai mama ir užmigdavo prie siuvamosios mašinos, viena ranka linguodama lovelę.“

Reto darbštumo siuvėjos Eugenijos dukra Ona nuo mažens įprato daug dirbti. Šeimoje kiekvienas turėjo savo pareigų, vaikai prižiūrėjo už save mažesnius brolius ir seseris.

Suvalgysiu kauptuką!

„Išmušė tavo valanda: kibiras ant pečių ir marš melžti karvių“, – pamena O.Balžekienė.

Didieji darbai vaikams būdavo skiriami sulaukus šešerių ar septynerių metų. Kai prasidėjo mokslai, vaikai gaudavo paltą ir batus, kuriais, žinoma, dalijosi su sesėmis ir broliais.

Ona šypsosi prisiminusi, kai jai reikėjo nuravėti milžinišką vagą ar pamelžti karvę.

Ji greitai užgniaužė kilusias mintis įsipjauti pirštą, kad nereikėtų melžti. Tuomet jos darbą būtų turėjusi atlikti nuo siuvamosios mašinos pakilusi mama, nes kiti broliai ir seserys mokėsi ir dirbo.

Pamačiusi begalinę vagą Onutė apsiverkė ir šniurkščiodama nosimi vyresnei sesei tarė: „Suvalgysiu kauptuką, kad tik nereikėtų ravėti.“

„Nuravėk ir po to suvalgyk“, – jos nepaguodė taip pat sunkiai dirbusi viena iš seserų.

Pasninkaudavo labai dažnai

„Vaikeli, vaikeli, nebijok! Akys baisininkės, rankos darbininkės“, – prieš sunkius darbus savo vaikus visada ramindavo mama.

„Ji mus išmokė, kad visada galima susidoroti su darbu, kuris iš pradžių atrodė neįveikiamas“, – dar vieną išmoktą mamos pamoką pamena O.Balžekienė. Ji jau nuo mažens melždavo karvę, tvarkėsi namie, bet turguje pardavinėdavo mamos iškeptas spurgas.

Mama ne tik siuvo drabužius miestelio mero žmonai, gydytojai, mokytojai ar darbininkei. Ji su ūkį vyru, gausios šeimos tėvu, prižiūrinčiu ūkį, gamino valgį, o vaikai braudavosi prie puodo ar vietos prie mažo stalo.

„Vaikai, mes ir taip dažnai pasninkaujame“, – paaiškindavo mama savo atžaloms, kodėl šįkart griežtai nesilaikys pasninko reikalavimų. Tiesa buvo tokia, kad namuose ne visada užtekdavo maisto.

Bet pastojusi dar kartą Eugenija net negalvojo atsikratyti vaikelio. Ji gimdė tiek, kiek davė Dievas. Nors kartą klebonas prasitarė: „Eugenija, gali daugiau negimdyti, Dievas tau atleis.“

Vienuolikos vaikų mama neišskirdavo nė vieno savo vaiko, nors kiekvienas trokšdavo būti pats mylimiausias.

„Vaikai, jei įsipjausite į nykštį, skaudės? O jei – į kitą pirštą? Arba – šį? Taip pat skaudės! – ištiesusi delną rodydavo mama. – Todėl atminkite, man jūs visi labai brangūs ir vienodai mylimi.“

Ko liūdi berželi, ko liūdi?

Per nesibaigiančius darbus Eugenija neturėdavo laiko sekti vaikams pasakų, tačiau O.Balžekienė puikiai pamena mamos dainas.

„Ko liūdi berželi, ko liūdi? Ko verki, nuleidęs šakas? Kam svyra žalieji lapeliai? Kam varvini šaltas rasas?..“ – tūkstančius kartų girdėtos lietuvių liaudies dainos žodžių Ona dabar moko savo anūkę.

Ji puikiai pamena ir mėgstamas mamos gėles, dekoratyvinius augalus – raudonais žiedais pražystantį raugerškį, alyvų spalvos bijūnus ir jazminus.

Harmoniją, estetiką ir grožį vertinusi O.Balžekienės mama mėgo gamtą, net naktimis keldavosi ir pagal mėnulio fazes namų kieme sodindavo augalus.

Kelmėje Maironio gatvėje jos įrengta sodyba laimėjo gražiausios titulą. Čia savo kiemus ir gatvę priešais namus puikiai tvarkė ir kaimynai.

Kada mamos ašarų beveik niekada nemačiusi O.Balžekienė ją pamena labiausiai švytinčią?

„Nuostabią birželio dieną, per tėvo 80 metų jubiliejų. Kai suvažiavome su šeimomis, baigę mokslus, sėkmingai dirbantys, – susimąsčiusi sako Ona. – Beje, pas mamą dažniausiai atvažiuodavome ne pasiguosti ar išsiverkti, bet patarimo.“

Pasakojimai merdinčiai mamai

Onos mama nuo kasos vėžio mirė staiga, kai jai buvo 70 metų.

Rugpjūtį, kai mama bene pirmą kartą pasiguodė skausmais ir negeru guziuku, O.Balžekienė ją atsivežė pas medikus į Kauną. Deja, lapkričio pradžioje mama buvo jau palaidota Kelmės kapinėse.

„Patyriau šoką“, – Ona neslepia, kad mirus mamai beveik neverkė. Ašarų buvo, kai ši gulėjo ligoninėje ir merdėjo savaitę būdama be sąmonės.

Smaugiama ašarų Ona kalbėdavosi su mama, tarsi ji viską girdėtų ir po akimirkos prabiltų.

Keistas sutapimas – kai susirgo O.Balžekienės mama, Kelmėje iš lėto pradėjo nykti ir puoselėta labai graži jos nuostabiosios sodybos gyvatvorė. Ji visiškai sunyko tą pačią dieną, kai mirė ją sodinusi ir prižiūrėjusi Eugenija.