Pereiti į pagrindinį turinį

"Migruojantys paukščiai" užsuko namo

2010-07-29 15:59
Nuostoliai: anot J.Rimkutės, Kaunas – bene labiausiai dėl menininkų emigracijos nukentėjęs miestas.
Nuostoliai: anot J.Rimkutės, Kaunas – bene labiausiai dėl menininkų emigracijos nukentėjęs miestas. / Linos Bartkutės nuotr.

Baigėsi kūrybinės dirbtuvės "Migruojantys paukščiai", ketvirtąkart subūrusios tėvynėje ir emigracijoje kuriančius lietuvių menininkus.

Kaunas nukentėjo labiausiai

Kaip menininko vaidmenį suvokia tauta? Ar pasikeitė menininko vaidmuo pilietinėje visuomenėje? "Išeivijos menininkas", "išeivija" – ar tai tebetinkami vartoti terminai? Kaip galima apibūdinti ryšį tarp emigravusio kūrėjo ir jo gimtinės? Keturiolika lietuvių menininkų atsakymų į šiuos klausimus tris dienas ieškojo Jonavos rajone įsikūrusiame Žeimių dvare. Jie į čia suskrido, suvažiavo iš Egipto, Prancūzijos, Norvegijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos.

"Migruojantys paukščiai", per ketverius metus aplankę Ventės ragą, Birštoną, Vilnių, kiekvienais metais keičia savo susibūrimo vietą. Šį kartą menininkus projekto idėjos autorė dizainerė Jolanta Rimkutė sutiko netoli Kauno.

"Esu neabejinga šiam miestui – čia gyvenau ir kurį laiką mokiausi. Kaunas – bene labiausiai dėl menininkų emigracijos nukentėjęs miestas. Prieškariu ir sovietmečiu turėjęs tokią išskirtinę aurą jis praranda savo identitetą", – pastebėjo J.Rimkutė.

Menininkė apgailestavo, kad idėjos surengti kūrybines dirbtuves Kaune arba jo pašonėje teko atsisakyti. Organizatoriai nesulaukė savivaldybės paramos, o be jos dirbtuves surengti Žemaitkiemio dvare organizatoriams buvo per brangu.

Trūkinėjantys ryšiai

Projekto idėjos autorė prisiminė, kad "Migruojantys paukščiai" prieš ketverius metus gimė iš jos asmeninės patirties. "Emigracijoje gyvena daug mano bičiulių menininkų. Nors su jais įvairiomis priemonėmis susisiekiame, jie kartkartėm sugrįžta į Lietuvą, vieną dieną supratau, kad su tais žmonėmis nebesieja ne tik kūrybinis, bet ir paprasčiausias socialinis ryšys", – prisipažino J.Rimkutė.

Kasmet projekte dalyvauti kviečiami įvairių sričių menininkai – taip tikimasi išprovokuoti naujas, netikėtas kūrybinio bendradarbiavimo apraiškas."

Dalyvauti "Migruojančių paukščių" dirbtuvėse kviečiame ne tuos menininkus, kurie užsienyje plauna indus ir ravi, o tuos, kurie užsienyje veikia tą patį, ką iki tol Lietuvoje, – kuria. Mūsų tikslas nėra sugrąžinti užsienyje gyvenančius menininkus į Lietuvą. Mes juos kviečiame tam, kad čia gyvenantiems menininkams perteiktų emigranto patirtį, pasaulio matymą, išgyvenimus", – tvirtino projekto koordinatorė Jolita Vitkauskaitė.

Atsiveria durys į Lietuvą

Projekto organizatoriai – viešosios įstaigos "LT identity" atstovai – tikisi, kad "Migruojantys paukščiai" sutvirtins saitus tarp emigravusių ir likusių Lietuvoje jaunų menininkų, paskatins bendrus kūrybos projektus. Tai jau ne kartą yra įvykę. Ryškiausias pavyzdys – Belgijoje gyvenančios šokėjos, choreografės Rasos Alksnytės Klaipėdoje pastatytas šokio spektaklis "Prarastos sielos", kurio idėja gimė dalyvaujant šiame projekte, o statant šokį bendradarbiavo – muziką, apšvietimą, šokėjų kostiumus kūrė – kiti projekto dalyviai.

Iš Detroito (JAV) į kūrybines dirbtuves atskridusi tapytoja, restauratorė Renata Palubinskas tvirtino, kad jai "Migruojantys paukščiai" davė daug naudos.

"Į JAV, kur sukūriau šeimą, emigravau būdama 23-ejų. Išvažiavau taip ir neužmezgusi tvirtesnių ryšių su lietuvių menininkais. Dalyvaujant "Migruojančiuose paukščiuose" tie ryšiai mezgasi. Šis projektas įkvepia būsimiems kontaktams su Lietuva. Jautiesi nevienišas – suvoki, kad durys į Lietuvą atsiveria", – R.Palubinskas užsiminė, kad dalyvaujant šiame projekte gimė nemažai kūrybinių, bendradarbiavimo idėjų. Viena jų – idėja Lietuvoje surengti savo kūrybos parodą.

Tris dienas apie emigraciją ir tautą diskutavusių menininkų idėjos buvo nufilmuotos ir bus įdėtos "Migruojančių paukščių" interneto svetainėje. Vėliau ši medžiaga virs filmu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų