Atidarant Kauno bienalės "Textile‘09" rezidencijų parodas, dvi solidžios miesto muziejinės erdvės vos talpino visus susirinkusiuosius.

Dalyvavo ir moksleiviai

Kauno paveikslų galerijos ir M.Žilinsko dailės muziejaus keičiamų ekspozicijų salės penktadienio vakarą buvo pilnos žmonių. "Kaip prekybos centre per išpardavimą", – pastebėjo kažkas iš minios. Į parodų sales rinkosi ne tik bienalės organizatoriai, keliasdešimt bienalės projektuose dalyvavusių menininkų su gausiu užsieniečių būriu. Netradiciškai įprastiems parodų atidarymams, čia galėjai sutikti nemažai su menu nesusijusių žmonių.

Vienuolikametė Greta Gliaudytė, atėjusi į Kauno paveikslų galeriją, pirmiausiai puolė prie projekto "Prieglobstis". Kaunietė moksleivė norėjo pasižiūrėti, kaip dabar atrodo jos įrengtas kartoninis namelis viename iš savotiškų "Prieglobsčio" kambarių. Šį kambarį, skirtingai nei kitus per dviaukščius stelažus išsidėsčiusius "Prieglobsčio" narvelius-kambarius, įrengė projekto vyksmą stebėję ir jame dalyvavę kauniečiai.

Baldų gamybos įmonės darbininkas Ernestas Ruseckas sakėsi į parodų salę užklydęs pakviestas draugo menininko. "Mėgstu neatrastus, nematytus dalykus. Ir muzika įvairia domiuosi – ne tik parodomis. Tik šio meno be atskirų paaiškinimų nesuprantu, tikiuosi, draugas paaiškins", – žvelgdamas į abstrakčius kūrinius pasakojo vaikinas.

"Įdomu, – vienu žodžiu pirmąjį parodų salėje patirtą įspūdį apibūdino gydytoja Irena Pukelienė. – Lankiausi ir ankstesnėse bienalės parodose, šiemet jos – netradicinės, kitokios nei anksčiau."

Menininkai laukė publikos

Tuo metu, kai Nacionalinės M.K.Čiurlionio dailės galerijos vadovas Osvaldas Daugelis prisipažino kiek nuogąstaudamas į prestižines muziejines erdves priėmęs šiemetinius bienalės projektus, kurie iš pradžių siūlė žvelgti į nuogas galerijos sienas – kūriniai gimė bienalės eigoje – aplink būriavęsi menininkai kvietė susipažinti su jų menu.

Daugiausiai dėmesio iš Kauno paveikslų galerijoje eksponuotų kūrinių sulaukė minėtas "Prieglobsčio" projektas. Dviejų Švedijos tekstilininkių – Annikos Ekdahl ir Birgittos Nordstrom – sugalvotą projektą įgyvendino tarptautinė penkiolikos tekstilės menininkių kompanija. Kiekviena jų, gavusi po keletą kvadratinių metrų erdvės, savaip pavaizdavo tai, ką joms reiškia prieglobstis.

Monikai Žaltauskaitei-Grašienei prieglobsčiu tapo kartu su Amžinybėn iškeliavusiu tėčiu virtas uogienes sauganti rūsio patalpa. "Skladukas" – taip ji pavadino savo kambarėlį "Prieglobstyje" ir čia sudėjo savo, tėčio ir kolegių virtas uogienes. Jos kambarys viliojo šiais čia pat ragaujamais skanumynais; Eglė Ganda Bogdanienė kvietė jaukiai įsikurti šalia tekstilinio žmogaus; neįprastu interjeru – kryželiu siuvinėtais surūdijusiais kibirais, šviestuvais traukė Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės prieglobstis; suomės Siljos Puranen iš vaikystės atsiminimų kareivines primenančiuose karininkų šeimų butuose atkeliavęs kambarėlis su numeruota patalyne švietė asketizmu.

Greitomis apžiūrėjusi šią parodą publika išskubėjo į M.Žilnsko dailės galeriją, kur laukė kita rezidencijų programos paroda ir Niujorke kuriančios vokietės Nadjos Verenos Marcin performansas.

Performansas – nevykęs?

Kai N.V.Marcin pradėjo planuotą performansą – užlipo ant M.Žilinsko galerijoje specialiai įrengtos scenos ir pradėjo dainuoti pagal Elvio Preslio dainos įrašą – publika ėmė gūžčioti pečiais.

Gerais vokalo sugebėjimais pasigirti negalinti – o gal prastą dainininkę vaidinusi – N.V.Marcin, apsitempusi beveik perregimu kombinezonu su Vokietijos vėliavą primenančiomis juostomis, strikinėjo scenoje. Akis įsmeigusi į ekraną, kuriame transliuoti jos ankstesnių pasirodymų Kauno baruose įrašai, mergina nelabai rišliai dainavo rokenrolo karaliaus dainas. Netrukus savotiškai karaokei ji į sceną ėmė kviesti panašiai žiopčiojančius "dainininkus" iš publikos.

Jaunimo veiduose atsirado šypsena, kai daugelis vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų ėmė gūžčioti pečiais. "Neišbaigtas", "Sunkiai suvokiama performanso tema", – pasipylė replikos.

"Koks čia menas, mergina net balso neturi, jau ropščiasi ant scenos", – pastebėjo panorėjusi likti anonime viena Kauno aktorė.

Bienalės vadovė Virginija Vitkienė tikino: keistos publikos reakcijos sulaukta dėl to, kad Lietuvos publikai performanso žanras apskritai mažai žinomas. "Net mums, organizatoriams, buvo sunku suvirškinti, kas ten vyko. Iš esmės tai buvo performanso parodijavimas. Ši menininkė savo veikla siekia žmones sugluminti, įstumti juos į nepatogią padėtį. N.V.Marcin paprastai sukelia agresiją, pasipiktinimą", – anot V.Vitkienės, jei menininkė naudojo šią strategiją bienalės performanse, tai pasiteisino – publika piktinosi, vadinasi, reakcijos būta.

"Tačiau ne visi suprato, kas vyksta, – atrodė, kad pats performansas nevykęs. Abi pusės teisios – performansą galima vertinti kaip nevykusį, tačiau kita pusė kaip tik to ir siekė – sukurti nevykusį performansą. Vadinasi, menininkei pavyko", – svarstė bienalės vadovė.

Eugenijus Nalevaika, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas

Renginio organizatoriai verti pagarbos. Esu lankęsis dideliuose užsienio meno renginiuose, tačiau tai, ką siūlo Kauno meno bienalė, nedaug kur pasaulyje pamatysi.

Neseniai Kultūros ministerijos Kultūros ir meno taryba iš daugybės kandidatų atrinko renginius, artimiausius trejus metus gausiančius finansavimą. Nors, kaip ir anksčiau, sąraše dominuoja muzikiniai renginiai – tai "Kaunas Jazz", Pažaislio muzikos festivalis ir kiti, pateko ir keletas vizualiųjų menų srities kaunietiškų renginių, tai Kauno meno bienalė ir festivalis "Kaunas Photo".

Džiaugiuosi, kad jie užsitikrino dalinį finansavimą – juk tokie dideli tarptautiniai renginiai kaip Kauno meno bienalė yra rengiami ne vienus metus ir organizatoriams labai sudėtinga planuoti tuos renginius nežinant, ar finansavimas bus.

Virginija Vitkienė, Kauno bienalės "Textile‘09" vadovė

Tekstilę kaip meno objektą siekėme pristatyti per vadinamąsias satelitines, su bienale susijusias, parodas. O Rezidencijų programoje siekėme parodyti tekstilę kaip galimybę bendradarbiauti, kaip šiuolaikinį komunikacijos būdą. Juk laiko bendrauti viešosiose vietose mažėja – dėl to menas ir tampa labai patrauklia priemone bendrauti. Galutinį rezultatą Rezidencijų programoje galėjome tik nuspėti, nesitikėjome ištaigingos parodos po dviejų trijų savaičių darbo, kuriam subūrėme menininkus.

Tačiau programos rezultatai maloniai nustebino – ši paroda mums atrodo net įdomesnė už parodas, kurioms kūrinius menininkai teikdavo konkurso būdu.

Rezidencijų parodų atidarymu bienalė nesibaigia. Edukacinė programa tęsiasi – lapkričio savaitgaliais vyks užsiėmimai šeimoms, kuriuos ves edukatoriai, bus galima mokytis pynimo, vėlimo ir kitų tradicinių tekstilės technikų. Trečiadieniais vyks specialūs turai po bienalės parodas. Turus rengsime per pietus, kad kuo daugiau žmonių menininkų, meno kritikų galėtų būti supažindinti su šiuolaikiniu menu.

Kas? Kauno bienalės "Textile'09" Rezidencijų programos parodos.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) ir M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

Kada? Parodos veiks iki lapkričio 30 d.